ES įvedė griežtą 17-ąjį sankcijų paketą prieš Rusijos šešėlinį laivyną!

ES įvedė griežtą 17-ąjį sankcijų paketą prieš Rusijos šešėlinį laivyną!

2025 m. gegužės 20 d. Europos Sąjunga priėmė išsamų naują sankcijų Rusijai paketą. Šis 17-asis sankcijų paketas yra konkrečiai skirtas vadinamajam šešėliniam laivynui, kurį sudaro beveik 200 laivų, kurie aktyviai prekiauja nafta. Taip siekiama sustabdyti šių laivų veiklą ir užtikrinti, kad šio laivyno operatoriai nebegautų naudos iš Europos paslaugų. Be to, kaip pranešama vol.at, ​​taikiniu tampa įmonės, remiančios karą arba apeinančios galiojančias sankcijas.

ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas paskelbė, kad rengiamos tolesnės sankcijos. Šios priemonės yra dalis koordinuoto ES atsako, kuris taps vis griežtesnis, kuo ilgiau Rusija kariaus. „Kuo ilgiau Rusija kariauja, tuo sunkesnė mūsų reakcija“, – sakė Kallasas. Šiame kontekste ES užsienio reikalų ministrai planuoja aptarti ne tik Ukrainą, bet ir situaciją Gazoje bei Sirijoje. Austrija remia šias priemones, atstovaujama ministrų Beate Meinl-Reisinger ir Klaudia Tanner.

Ekonominis poveikis ir tolesnės priemonės

Į naująjį sankcijų paketą taip pat įtraukta apie 30 ūkio subjektų, kuriems taikomi nauji eksporto apribojimai. Dešimtys žmonių ir įmonių dabar nebeturi galimybės užsiimti verslu ES ir susiduria su turto įšaldymu. Tuo pat metu Didžiosios Britanijos vyriausybė taip pat paskelbė apie naujas sankcijas, konkrečiai nukreiptas į Rusijos ginklų sistemų tiekimo grandines. ES planuojamos priemonės taip pat apima Rusijos naftos kainų viršutinės ribos sumažinimą ir tolesnes sankcijas Rusijos finansų sektoriui, kaip išsamiai aprašyta tagesschau.de.

ES gynybos ministrai, tarp jų ir Vokietijos ministras Borisas Pistorius, kalbėjo apie Europos perginklavimą ir karinę paramą Ukrainai. Pistorius išreiškė skeptišką požiūrį į Rusijos ketinimus ir pabrėžė, kad pinigų srautų iš energijos pardavimo nutraukimas yra laikomas veiksmingiausia sankcijų priemone. Gynybos ministras Tanneris palaikė iniciatyvas, tačiau leido suprasti, kad priemonių veiksmingumas dar liko pažiūrėtas.

Globalios perspektyvos ir humanitariniai aspektai

Ekonominės sankcijos taip pat turi pasaulinį poveikį, ypač maisto tiekimui. Rusijos puolimas prieš Ukrainą šiam tiekimui jau pagrasino. Nors ES nėra įvedusi Rusijai tiesioginių žemės ūkio sankcijų, ekonominės sankcijos turi įtakos prekybos sąlygoms. Pagalbos priemonės taip pat turėtų atsižvelgti į humanitarinius aspektus, kad būtų išvengta netyčinių tiekimo problemų, kaip dabartinėje analizėje swp-berlin.org aiškina Mokslo ir politikos fondas. Tarptautinės bendruomenės reakcijos rodo, kad dabartinei krizei būtinas koordinuotas atsakas Rusijai.

Atrodo, kad derybose dėl galimų paliaubų tarp Rusijos ir Ukrainos diplomatinės priemonės kol kas nerodė pažangos. JAV prezidentas Trumpas paskelbė, kad derybos dėl ugnies nutraukimo turėtų prasidėti „nedelsiant“, tačiau situacija tebėra įtempta, o ateitis neaiški.

Apskritai dabartiniai įvykiai rodo, kad ES ir jos partneriai yra pasiryžę toliau intensyvinti ekonomines ir karines priemones prieš Rusiją, nepamiršdami humanitarinių iššūkių.