Kova su klimatu: nauju įstatymu siekiama drastiškai sumažinti išmetamų teršalų kiekį žemės ūkyje!

Kova su klimatu: nauju įstatymu siekiama drastiškai sumažinti išmetamų teršalų kiekį žemės ūkyje!

Dabartinis Potsdamo klimato poveikio tyrimų instituto (PIK) tyrimas, paskelbtas žurnale „Food Policy“, susijęs su šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimu Vokietijos žemės ūkyje. Tyrimo duomenimis, įvedus klimato mokestį maistui kartu su klimato kaitos pinigais būtų galima sutaupyti tiek daug, tiek socialiai priimtinų.

Ataskaitoje aiškinama, kad aštuoni procentai šiltnamio efektą sukeliančių dujų Vokietijoje išmeta iš žemės ūkio. Galimybė sumažinti išmetamų teršalų kiekį 22,5 proc., o tai kasmet sudaro daugiau nei 15 mln. tonų, nustatoma nustatant daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskiriančių maisto produktų kainas. Pajamos iš šio mokesčio galėtų siekti per 8,2 mlrd. eurų per metus.

Ekonominis poveikis ir socialinė kompensacija

Sugrąžinus pajamas namų ūkiams kaip klimato kaitos pinigus, būtų galima palengvinti naštą, ypač skurdesniams namų ūkiams. Didelės taršos produktai, tokie kaip mėsa ir pienas, dėl mokesčio pabrangtų, o tvaresni produktai galėtų atpigti. Pavyzdžiui, jogurtas ir pienas gali pabrangti 25 centais už kilogramą, o jautienos – apie 4 eurus už kilogramą.

Tyrimo paklausos modelis rodo, kad namų ūkiai reaguoja į kainų pokyčius ir yra linkę pirkti daugiau, mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskiriančio maisto. Todėl klimato mokesčio ir klimato pinigų derinys galėtų paskatinti visuomenės pritarimą priemonėms. Svarbūs įgyvendinimo komunikacijos taškai yra priemonių efektyvumas, visų pajamų grąžinimas visuomenei ir tikslinė lengvata mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams.

Be to, papildomi tyrimai atkreipia dėmesį į šiltnamio efektą sukeliančių dujų vaidmenį ir jų poveikį. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos, tokios kaip anglies dioksidas (CO2) ir metanas, yra pagrindiniai antropogeninio šiltnamio efekto veiksniai, o CO2 sukelia daugiau nei 70 procentų šio poveikio. Kitos šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra azoto oksidas ir fluorintos dujos, kurios taip pat prisideda prie visuotinio atšilimo.

Natūraliam šiltnamio efektui įtakos turi tokie veiksniai kaip debesys ir vandens garai, kurie sudaro apie 60 procentų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tačiau, kaip teigiama tyrime, žmogaus veiklos įtaka natūraliam šiltnamio efektui yra ribota.

– pateikė Vakarų-Rytų žiniasklaida