Drono košmaras virš Danijos: Olborgo oro uoste budimas!

Drono košmaras virš Danijos: Olborgo oro uoste budimas!

Bepiločių orlaivių incidentai neseniai sukėlė nerimą Danijoje, ypač Olborgo oro uoste. Oro erdvė virš oro uosto buvo uždaryta ketvirtadienio vakarą dėl dronų stebėjimų ir vėl atidaryta tik penktadienio rytą. Policija vis dar nepatvirtino bepiločių orlaivių pastebėjimų, tačiau Danijos vyriausybė jaučiasi priversta kalbėti apie hibridines atakas dėl pastarosiomis dienomis įvykusių incidentų. Ministrė pirmininkė Mette Frederiksen apibūdino incidentus kaip „blogiausią ataką prieš Danijos kritinę infrastruktūrą“ ir perspėjo dėl galimo dronų skrydžių skaičiaus padidėjimo. Šalis pastarosiomis savaitėmis taip pat buvo kibernetinių ir hibridinių atakų taikiniu, pažymėjo Frederiksenas.

Gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas mano, kad už bepiločių orlaivių skrydžių slypi „profesionalus veikėjas“, tačiau pabrėžia, kad tiesioginės karinės grėsmės Danijai nenustatyta. Teisingumo ministras Peteris Hummelgaardas taip pat sakė, kad skrydžiais buvo siekiama skleisti baimę. Nukentėjo įvairūs Danijos oro uostai, įskaitant Alyborgo, Esbjergo, Skrydstrupo ir Sønderborg oro uostus, o tai pabrėžia sistemingą šaliai kylančią grėsmę. Danijos vyriausybė dabar planuoja įsigyti naujų bepiločių orlaivių aptikimo ir neutralizavimo technologijų ir rengia įstatymą, kuris leistų kritinės infrastruktūros operatoriams numušti dronus.

Tarptautinis atsakas ir parama

Prancūzija pasiūlė paramą Danijai, o prezidentas Emmanuelis Macronas išreiškė solidarumą ir pareiškė norą padėti įvertinti saugumą. Be to, Danijos saugumo institucijos kartu su policija paskelbė apie išsamų incidentų tyrimą, kad nustatytų, kas atsakingas už šiuos incidentus. Tokio tipo incidentai panašūs į hibridinį karą, matomą kitose Europos šalyse. Danijos žvalgybos vadovas Larsas Ahrenkielis pažymėjo, kad yra „padidėjusi Rusijos sabotažo rizika“ ir kad pastarieji incidentai yra susiję su oro erdvės pažeidimų banga Lenkijoje, Estijoje ir Rumunijoje.

Rusija prieštaravo šiems teiginiams ir apibūdino kaltinimus kaip „absurdišką spekuliaciją“ ir kalbėjo apie „scenizuotą provokaciją“. Šiame kontekste NATO šiuos incidentus vertino kaip tyčines Maskvos provokacijas ir svarsto, ar nereikėtų aktyvuoti NATO sutarties 4 straipsnio, numatančio konsultacijas grasinimų atveju. Todėl Danijai patartina parengti aiškias bepiločių orlaivių gynybos gaires, kad galėtų geriau apsisaugoti nuo hibridinių grėsmių.

Teisinė bazė ir techninės priemonės

Teisinis gynybos nuo dronų pagrindas yra sudėtingas ir skiriasi priklausomai nuo konteksto. Vokietijoje valstybinė policija yra atsakinga už bepiločių orlaivių apsaugą ne oro uostuose, o federalinė policija – už aerodromus. Danija taip pat planuoja pakeisti įstatymus, kad kritinės infrastruktūros operatoriai galėtų numušti dronus. Taip pat reikėtų apsvarstyti technines gynybos priemones, tokias kaip trukdžių naudojimas, tačiau jos turi būti proporcingos.

Artėjanti bepiločių orlaivių atakų grėsmė aiškiai parodo, kad būtina peržiūrėti ir pritaikyti dronų gynybos teisinę bazę tiek Danijoje, tiek kitose Europos šalyse. Įvykiai Danijoje susiję su padidėjusiu Rusijos dronų stebėjimu, kuris padaugėjo po Ukrainos karo ir yra nukreiptas į karinio transporto maršrutus ir NATO bazes.