Nauja baterijų užstato sistema Austrijoje: ar artėja lūžis?
Nauja diskusija apie baterijų ir akumuliatorių užstato sistemą Austrijoje: aplinkos apsauga, surinkimo kvotos ir ES reikalavimai nuo 2025 m.
Nauja baterijų užstato sistema Austrijoje: ar artėja lūžis?
Diskusijos dėl naujos baterijų ir akumuliatorių užstato sistemos Austrijoje įsibėgėjo. Žalieji šį siūlymą inicijuoja iš dalies remdamiesi teigiama patirtimi, susijusia su plastikinių butelių ir aliuminio skardinių užstatu, kuris egzistuoja nuo 2025 metų sausio 1 dienos ir kainuoja 25 centus. Žaliųjų aplinkosaugos atstovo Luko Hammero pasiūlymas kol kas buvo atidėtas Parlamento Aplinkos komitete 2025 m. balandžio 10 d., tačiau politinė valia yra akivaizdi. Garsiai 5min.at 2022 metais Austrijoje į apyvartą buvo išleista 7100 tonų nešiojamųjų baterijų, o tinkamai surinkta tik 2800 tonų. Daugelis baterijų netinkamai patenka į šiukšliadėžę. Hammeris tai apibūdina kaip „didžiulę aplinkos problemą“ ir kritikuoja vertingų išteklių praradimą. Taip pat kyla didelis gaisro pavojus dėl netinkamai išmestų ličio baterijų.
Galimas sprendimas galėtų būti baterijų užstato sistemos įvedimas. Numatytas 10 eurų užstatas už mažus akumuliatorius ir 50 eurų už didelius akumuliatorius, ypač elektromobiliams. Pagrindinis šios programos aspektas yra galutinių vartotojų motyvavimas grąžinti senus akumuliatorius ir baterijas. Dabartinės vyriausybės, kurias sudaro ÖVP, SPÖ ir NEOS, savo vyriausybės programoje kalba apie „tinkamus skatinimo mechanizmus“, tačiau aiškiai nenurodo naujos užstato sistemos. Atvirkščiai, diskusijos apie užstato sistemą vyksta naujų ES reglamentų kontekste, kurie reikalauja, kad iki 2030 metų baterijų surinkimo norma būtų 73 proc.
ES reglamentai ir surinkimo kvotos
2024 m. vasario 18 d. įsigaliojęs ES baterijų reglamentas (EU-BattVO) pakeičia ankstesnę Baterijų direktyvą. Šis reglamentų rinkinys yra labai svarbus skatinant tvarią baterijų gamybą ir šalinimo būdus. Jame nustatyti griežtesni surinkimo tikslai: iki 2023 m. nešiojamųjų baterijų surinkimo norma bus padidinta iki 45 proc., iki 2027 m. – iki 63 proc., o iki 2030 m. – iki 73 proc. Lengvojo transporto baterijų – iki 2028 m. – 51 proc., o iki 2031 m. – 61 proc. Europos Parlamentas praneša, kad reikia specifinių perdirbimo procesų, kurie skiriasi dėl skirtingos akumuliatorių cheminės sudėties ir sudėties.
Svarbus ES reglamentų tikslas – pakartotinis medžiagų naudojimas. Nuo 2031 m. rugpjūčio mėn. naujose baterijose turi būti minimalus perdirbtų žaliavų kiekis, įskaitant 16 % kobalto, 85 % švino, 6 % ličio ir 6 % nikelio. Šiomis priemonėmis siekiama ne tik padidinti perdirbimo lygį, bet ir sumažinti gamintojų išmetamą anglies pėdsaką. Gamintojai privalo dokumentuoti CO₂ emisiją ir pateikti CE ženklą bei atitikties deklaraciją, taip dar labiau didinant atsakomybę visoje vertės grandinėje.
Diegimo perspektyva
ES BattVO reikalauja visapusiškų koregavimų įmonėms, kurios gamina ar parduoda baterijas. Prekybos įmonės turi užtikrinti, kad būtų parduodamos tik reikalavimus atitinkančios baterijos. Be to, plečiamos surinkimo ir grąžinimo sistemos, kad ateityje būtų priimamos ir e-dviračių bei e-paspirtukų baterijos. Vartotojai galėtų pasinaudoti patobulintomis grąžinimo galimybėmis ir aiškesne informacija apie teisingą baterijų išmetimą.
Apibendrinant galima pasakyti, kad tiek Austrijoje, tiek ES lygmeniu baterijų grąžinimo ir perdirbimo klausimas yra laikomas itin aktualiu. Planuojami užstato sistemų pakeitimai ir nauji ES reglamentai susiję su tvariu ir aplinką tausojančiu išteklių naudojimu. Diskusija apie tai, kaip motyvuoti piliečius aktyviai dalyvauti šiose programose, ir toliau bus svarbi. Aiški ir gerai apgalvota informavimo politika galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį.