Erdoganas stebina: 2028 m. nebus kandidatuojama į prezidentus!

Erdoganas stebina: 2028 m. nebus kandidatuojama į prezidentus!

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas stebėtinai paskelbė, kad daugiau nedalyvaus 2028 metų prezidento rinkimuose. Ši deklaracija sukėlė didelį ažiotažą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Toks pareiškimas buvo padarytas valstybinio vizito Vengrijoje metu ir jį patvirtino kelios žiniasklaidos priemonės. R.T.Erdoganas pabrėžė: „Neketinu būti perrinktas ar vėl kandidatuoti į prezidentus“. Jo prašyme dėl konstitucijos pataisų numatoma bendradarbiauti su opozicija kuriant „civilinę konstituciją“ ir gerinant Turkijos reputaciją, kaip oe2495314324/.

R. T. Erdoganas, prezidentu dirbantis nuo 2014 m., o valdžioje daugiau nei 20 metų nuo 2017 m. įvykusio sisteminio sukrėtimo, šis pareiškimas pakėlė antakius. Turkijos konstitucija leidžia prezidentui eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas, kurių kiekviena trunka penkerius metus. Per 2023 metų gegužę vykusius prezidento rinkimus R. T. Erdoganas sugebėjo užsitikrinti antrąją kadenciją per antrąjį rinkimų turą. Formaliai kadencija baigiasi 2028 m., tačiau spėliojama, kad R. T. Erdoganas gali siekti trečios kadencijos, remiantis opozicijos politiko Ekremo Imamoglu įkalinimu, o tai laikoma jo ambicijų požymiu. Pagal n-tv tam yra teisinių galimybių: nauji rinkimai arba konstitucijos pakeitimas.

Valdžios sistema ir valdžios paskirstymas

Nuo 2018 metų R.T.Erdoganas valdo prezidentinę sistemą, kuri stiprina vykdomąją valdžią ir silpnina parlamentą. Parlamentinė kontrolė buvo gerokai sumažinta, nes nebėra klasikinių kontrolės galimybių, tokių kaip balsavimas dėl nepasitikėjimo. Ši nauja sistema prasidėjo nuo konstitucinės reformos, kuriai 2017 m. pritarė dauguma rinkėjų. Dabar už teisės aktų leidimą atsakinga „Türkiye Didžioji Nacionalinė Asamblėja“, kurią sudaro 600 atstovų. Žvilgsnis į praėjusių rinkimų rezultatus aiškiai rodo AKP, kuri šiuo metu turi 317 mandatus, dominavimą, o opozicija turi 133 mandatus (CHP) ir 55 mandatus (MHP). Kita vertus, norint pakeisti konstituciją, reikia dviejų trečdalių parlamento daugumos, o tai šiuo metu atrodo mažai tikėtina, kaip pažymi bpb.

Negalima atmesti iššūkių, su kuriais susiduria vyriausybė. Dabartinei R. T. Erdogano valdančiajai koalicijai neužtenka balsų nei Konstitucijos pokyčiams, nei pirmalaikiams rinkimams, kuriems parlamente reikėtų trijų penktadalių daugumos. Abu scenarijai gali pakenkti Erdogano ambicingiems planams. Be to, partnerystė su prokurdiška DEM gali būti labai svarbi norint surinkti reikiamą balsų skaičių.

Išvada ir perspektyva

Erdogano politinė ateitis ateinančiais metais labai priklausys nuo to, kaip jis įgyvendins savo pranešimus ir planus. Nors atrodo, kad jis oficialiai atsisako savo pretenzijų į valdžią, lieka klausimas, kokių strateginių manevrų jis imsis, kad išlaikytų savo politinį dominavimą. Dėmesys konstituciniams pokyčiams remiant opozicijai gali paskatinti jaudinantį Turkijos politinių įvykių posūkį.