Mėlyna spiralė danguje: ateiviai, raketos ar tik pokštas?

Mėlyna spiralė danguje: ateiviai, raketos ar tik pokštas?

2025 m. kovo 25 d. melsva spiralė buvo pastebėta naktiniame danguje didelėje Europos dalyje, įskaitant Austriją. Šis reiškinys sukėlė daugybę skaitytojų teorijų ir spėliojimų. Nors kai kurie išsakė humoristines teorijas apie superherojus ir galimą ateivių invaziją, ekspertai įtaria, kad spiralę sukėlė raketos paleidimas, išmetęs kuro perteklių. Šis nusausintas kuras užšąla ir kristalizuojasi, todėl susidaro stulbinantis matomas efektas. Pirmadienį taip pat buvo paleista SpaceX raketa, kuri siejama su šiuo reiškiniu 5min.at pranešė.

Visoje Europoje buvo pranešta apie mėlynosios spiralės pastebėjimus. Visų pirma, Zalckamerguto astronomijos darbo grupės pirmininkas paaiškino, kad dėl raketos trajektorijos reiškinys buvo matomas dideliuose plotuose. Toks įvykis stebimas ne pirmą kartą; Panašių pastebėjimų būta Havajuose ir Aliaskoje.

Raketų paleidimai ir jų padariniai

Dabartinis incidentas taip pat kelia klausimų dėl ekologinio raketų paleidimo poveikio klimatui. Raketos daro didesnį poveikį atmosferai, nei dažnai manoma. Jie gamina kenksmingus azoto oksidus, kurie prisideda prie ozono sluoksnio ardymo ir spartina visuotinį atšilimą. Nors šiuo metu manoma, kad skrydžių į kosmosą apimtys yra nedidelės, dėl kylančio kosminio turizmo pastebimi stipraus augimo ženklai. Tokios įmonės kaip „SpaceX“, „Blue Origin“ ir „Virgin Galactic“ yra pasirengusios pakeisti kosmoso sektorių, sukeldamos didelius aplinkosaugos klausimus, pvz. nau.ch nurodo.

Mokslininkai apskaičiavo, kad vos per trejus metus kosminis turizmas galėtų išmesti du kartus daugiau klimatui kenksmingų teršalų nei visos ankstesnės mokslinės kosminės misijos kartu paėmus. Tai rodo, kad raketų paleidimas dažnai neteisingai lyginamas su aviacijos išmetamais teršalais, nors klimato poveikis labai skiriasi. Raketų suodžių dalelės sušildo žemę stratosferoje maždaug 500 kartų efektyviau nei iš arti žemės. Nors raketos sukelia tik 0,02 procento viso pasaulio suodžių, jos sukelia 6 procentus pasaulinio atšilimo dėl suodžių.

Nors tyrimai yra svarbūs astronomams, kai kurie mokslininkai galvoja, kaip jų darbą būtų galima padaryti palankesniu klimatui. Apskaičiuota, kad vieno astronomo CO2 pėdsakas yra apie 36,6 tonos CO2 ekvivalento, o gamta gali kompensuoti tik maždaug dvi tonas CO2 vienam žmogui per metus. Koronos pandemija parodė, kad asmeninius susitikimus dažnai galima pakeisti vaizdo konferencijomis. Tai taip pat galėtų būti mokslinės bendruomenės požiūris į išmetamo CO2 kiekio mažinimą.