Kaip apsisaugoti nuo šlamšto spąstų ir sukčiavimo el.

Kaip apsisaugoti nuo šlamšto spąstų ir sukčiavimo el.

Šiuolaikiniame skaitmeniniame pasaulyje el. laiškai yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis. Jie naudojami ne tik komunikacijai, bet ir reklamai bei informacijai. Tačiau yra esminis skirtumas tarp informacinių biuletenių ir el. pašto šiukšlių. Nors naujienlaiškius prenumeruoja vartotojai, šlamšto pranešimai yra nepageidaujami ir draudžiami įstatymais Vokietijoje. Šiuose įžeidžiančiuose el. laiškuose gali būti skelbimų, sukčiavimo aferų ar net virusų, todėl jie gali kelti rimtą grėsmę. [Krone] praneša, kad tokių el. laiškų siuntimas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Kad jūsų bendravimas el. paštu būtų saugesnis, dabartinėse rekomendacijose pateikiami įvairūs patarimai. Jei vartotojas nori atsisakyti naujienlaiškio prenumeratos, jam paprastai tereikia spustelėti prenumeratos atsisakymo nuorodą, esančią el. laiško viršuje arba apačioje. Kartais gali prireikti papildomo patvirtinimo. Priešingai, ekspertai pataria nesekti nuorodų el. pašto el. laiškuose, nes tai gali patvirtinti el. pašto adresą kaip aktyvų. Vietoj to patartina ištrinti neskaitytus šlamšto pranešimus ir blokuoti siuntėjus, kad ateityje gautumėte mažiau nepageidaujamų laiškų [Consumer Protection] ir [BSI] perduos šias rekomendacijas.

Mitai apie elektroninio pašto saugumą

Daugelis vartotojų tiki paplitusiais mitais, susijusiais su el. pašto saugumu. Paplitusi klaidinga nuomonė, kad niekuo nerizikuojate tiesiog žiūrėdami į el. laišką. Tačiau tik peržiūrėjus HTML formato el. laišką, gali būti paleistas kenkėjiškas kodas. Norėdami apsisaugoti, ekspertai rekomenduoja išjungti el. laiškų rodymą HTML formatu ir pirmiausia patikrinti siuntėją. Kitas mitas yra tai, kad el. pašto šiukšlių prenumeratos galite atsisakyti tiesiog paspaudę nuorodą. Tai pavojinga, nes tokios nuorodos dažnai veda į kenkėjiškas svetaines [BSI] pabrėžia atsargumo svarbą tokiais atvejais.

Laiškų siuntėjo adresas taip pat gali būti netikras, todėl vartotojai visada turėtų atidžiai žiūrėti. Taip pat paplitusi klaidinga nuomonė, kad sukčiavimo el. laiškus lengva pastebėti. Tiesą sakant, šie el. laiškai gali būti labai profesionalūs ir bandyti gauti asmeninės informacijos. Todėl vartotojai neturėtų atidaryti nuorodų iš įtartinų el. laiškų ir visada suabejoti siuntėjo adresu. Net suaktyvintas 2 faktorių autentifikavimas neapsaugo nuo sukčiavimo atakų, nes kibernetiniai nusikaltėliai taip pat gali gauti prieigą prie šių kodų [BSI].

Norint saugiai veikti internete, būtina žinoti apie šiuos pavojus. Neužtenka vien imtis techninių atsargumo priemonių; patys vartotojai taip pat turi būti budrūs ir informuoti apie esamas saugumo rizikas. Vadovaudamiesi minėtais patarimais ir vengdami paplitusių mitų, vartotojai gali žymiai padidinti el. pašto saugumą. Tai ne tik asmeninė atsakomybė, bet ir indėlis į visos skaitmeninės bendruomenės apsaugą.

Daugiau informacijos apie el. pašto saugą ir kovą su šiukšlėmis rasite [Krone], [Consumer Protection] ir [BSI] svetainėse.