Aukščiausiojo lygio susitikimas dėl klimato Beleme: protestai ir aklavietė svarbiausiose derybose

Aukščiausiojo lygio susitikimas dėl klimato Beleme: protestai ir aklavietė svarbiausiose derybose

Šiandien, 2025 m. lapkričio 15 d., JT aukščiausiojo lygio susitikime dėl klimato kaitos tarptautinės derybos Beleme išgyvena kritinį etapą. Daugelis aplinkosaugos organizacijų po pirmosios COP30 savaitės vertina nevienodą ir pažymėjo, kad derybose nėra pažangos. Pilietinė visuomenė reikalauja esminio posūkio klimato ir miškų apsaugos srityje. „Greenpeace“ griežtai kritikuoja derybų aklavietę ir reikalauja aiškių įsipareigojimų kovoti su miškų naikinimu.

Organizacijos palankiai vertina naują atogrąžų miškų fondą, kuris bus pradėtas šiame viršūnių susitikime, kaip svarbų žingsnį kovojant su miškų naikinimu. Tačiau valstybių įsipareigojimas mokėti išlieka savanoriškas, todėl kyla abejonių dėl jos veiksmingumo. „Greenpeace Austria“ klimato ekspertas Jasminas Dureggeris ragina paspartinti derybas, kad būtų pasiektas norimas tikslas – 1,5 laipsnio veiksmų planas, orientuotas į klimato ir miškų apsaugą.

Protestai ir pasipriešinimas

Derybas lydi didžiuliai protestai. Čiabuvių grupės ir pilietinės visuomenės organizacijos yra aktyvios ir reikalauja teisingumo klimato kaitos ir savo teritorijų apsaugos. Ypač įspūdingas buvo laivų protestas, kuriame dalyvavo daugiau nei 200 laivų, įskaitant Greenpeace flagmaną „Rainbow Warrior“. Be to, lygiagrečiai su JT klimato kaitos konferencija vyksta „Liaudies viršūnių susitikimas“, kuriame dalyvauja šimtai organizacijų.

Šeštadienį per Belemo centrą vyksta didžiulės protesto eitynės, kuriose dalyvauja tūkstančiai čiabuvių ir klimato aktyvistų. Šios demonstracijos pabrėžia spaudimą, kurį vietiniai aktyvistai daro vyriausybėms, kad jie saugotų gamtą ir klimatą. Įkyrios blokados priešais pagrindinį įėjimą į konferenciją, kurią vykdo čiabuviai, pabrėžia jų reikalavimų rimtumą.

Sutelkite dėmesį į atogrąžų miškų fondą

Svarbiausias derybų taškas yra atogrąžų miškų fondas (TFFF), kuris skirtas atogrąžų miškų šalims atlyginti už miškų naikinimo mažinimą. Tropinių miškų fondas gali koordinuoti su miškų naikinimu susijusias priemones Brazilijoje ir kitose šalyse. Tačiau Greenpeace atkreipia dėmesį, kad žmonės dažnai užsidirba naikindami miškus siekdami trumpalaikio pelno. Tokia praktika apima medžių kirtimą, miškų pavertimą plantacijomis ir žemės valymą žemės ūkio paskirties žemei.

Negalima per daug pabrėžti nepaliestų atogrąžų miškų svarbos. Jie ne tik kaupia CO₂, reguliuoja klimatą ir užtikrina kritulių kiekį, bet ir yra labai svarbūs užtikrinant aprūpinimą maistu ir regionų stabilumą. Pasak WWF, atogrąžų miškuose gyvena maždaug du trečdaliai pasaulio biologinės įvairovės, todėl jie yra būtini daugelio rūšių išlikimui ir ekosistemų pusiausvyrai.

Politiniai įsipareigojimai ir perspektyvos

Austrijos klimato ministras Norbertas Totschnigas antrąją derybų savaitę bus Beleme ir susidurs su intensyvia kritika, ypač iš Greenpeace, kuri kaltina jį sumažinus tarptautinį klimato kaitos finansavimą. Taip pat kreipiamasi į jį, kad būtų atsisakyta blokados dėl ES miškų kirtimo reglamento. Be to, aplinkosaugos organizacijos reikalauja iš Vokietijos aiškaus finansinio įsipareigojimo remti atogrąžų miškų fondą, kad būtų paremti pasauliniai klimato ir biologinės įvairovės apsaugos reikalavimai.

COP30 derybos numatytos artimiausiomis dienomis, o pilietinė visuomenė tikisi greito susitarimo, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama ir klimato apsaugai, ir vertingų atogrąžų miškų išsaugojimui. Tarptautinės bendruomenės įsipareigojimas yra labai svarbus siekiant kartu kovoti su klimato kaitos grėsme.

Norėdami gauti daugiau informacijos, žr. straipsnius iš vienna.at, Greenpeace ir WWF.