Messenger paslaugų stebėjimas: Nauja amžiaus riba sukelia jaudulį!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Nacionalinė taryba sprendžia dėl pasiuntinių paslaugų stebėjimo; Planuojama, kad iki metų pabaigos socialinėje žiniasklaidoje bus 15 metų amžiaus riba.

Nationalrat beschließt Überwachung von Messenger-Diensten; Altersgrenze für Social Media auf 15 Jahre bis Jahresende geplant.
Nacionalinė taryba sprendžia dėl pasiuntinių paslaugų stebėjimo; Planuojama, kad iki metų pabaigos socialinėje žiniasklaidoje bus 15 metų amžiaus riba.

Messenger paslaugų stebėjimas: Nauja amžiaus riba sukelia jaudulį!

2025 m. liepos 19 d. Nacionalinė taryba Austrijoje priėmė įstatymą, kuris prireikus reguliuoja pasiuntinių paslaugų stebėjimą. Šis naujas įstatymas jau sukėlė ažiotažą, ypač tarp privatumo gynėjų. SPÖ valstybės sekretorius Jörgas Leichtfriedas atmetė kritiką kaip nepagrįstą ir pabrėžė, kad dėl saugumo padėties Austrijoje tokia priemonė reikalinga, atsižvelgiant į padidėjusį ekstremistinių nusikaltimų skaičių ir daugiau nei 100 didelės rizikos asmenų. Leichtfriedo teigimu, iki metų pabaigos taip pat turėtų būti įgyvendintas 15 metų amžiaus apribojimas naudotis socialine žiniasklaida – tokia diskusija buvo pradėta po birželį įvykusio šaudymo incidento Grace.

Leichtfriedas ir kitos saugumo institucijos, įskaitant vidaus reikalų ministrą Gerhardą Karnerį ir Federalinės kriminalinės policijos biuro viršininką Andreasą Holzerį, ragina išplėsti stebėjimo metodą ir įtraukti su narkotikais susijusius nusikaltimus. Stebėsena pagal naująjį įstatymo projektą turėtų būti vykdoma tik trijų teisėjų kolegijos įsakymu ir prižiūrint teisinės apsaugos pareigūnui, kuris yra Vidaus reikalų ministerijoje ir turės prieigą prie surinktų bylų. Stebėjimui skirtos programinės įrangos pirkimas turėtų įvykti per artimiausius dvejus metus, tačiau kol kas neaišku, ar į atranką bus įtraukta Izraelio įmonė „Dream Security“.

Kritika pasiuntinių paslaugų stebėjimui

Privačių, šifruotų pokalbių, skirtų teisėsaugai, stebėjimas yra ginčų dėl naujojo įstatymo pagrindas. Austrijos interneto pramonės skėtinė organizacija (ISPA) griežtai pasisakė prieš reglamentą. ISPA generalinis sekretorius Stefanas Ebenbergeris perspėjo, kad tokios priemonės gali sukurti arba išnaudoti saugumo spragas, kuriomis gali pasinaudoti ir nusikaltėliai. Ebenbergeris taip pat pabrėžė, kad gali būti šnipinėti ne tik įtariamieji, bet ir nesusiję asmenys, kurių negalima techniškai apriboti. Jis pasisakė už tai, kad kišimasis į pagrindines teises turėtų būti sprendžiamas tik sunkiausių antikonstitucinių nusikaltimų atveju.

Planuojamas stebėjimas turėtų apsiriboti pranešimais per tam tikrą laikotarpį ir jam turėtų būti taikomi griežti saugumo kriterijai. Šiame kontekste taip pat buvo minimas atvejis Lenkijoje, kai vyriausybė šnipinėjo opoziciją. Naujasis teisės aktas yra tikslesnis nei atmestas federalinis Trojos arklys nuo 2019 m., tačiau išlieka susirūpinimas, kad po atakos prieš koncertą gali padidėti stebėjimo reikalavimai.

Duomenų apsauga ir technologinė priežiūra

Skaitmeninimas ir naujos technologijos dabartiniams duomenų apsaugos įstatymams kelia didelių iššūkių. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (EDAPP) yra atsakingas už technologijų pažangos įvertinimą atsižvelgiant į jų poveikį duomenų apsaugai. Jame pabrėžiama, kad siekiant apsaugoti privatumą būtina aktyvi technologijų stebėsena. Tokios technologijos kaip centrinio banko skaitmeninės valiutos arba paaiškinamas dirbtinis intelektas priklauso EDAPP kompetencijai, kuri taip pat veda viešas diskusijas su technologijomis susijusiais duomenų apsaugos klausimais.

Duomenų apsaugos institucijų ir technologijų tiekėjų bendradarbiavimo poreikis laikomas vis svarbesniu. Šių priemonių pavyzdys yra tinklalapio įrodymų rinkėjo (WEC) sukūrimas, kuris renka asmens duomenų tvarkymo įrodymus ir suteikia geresnę įžvalgą svetainių valdytojams ir naudotojams. Tokios iniciatyvos rodo, kad norima pusiausvyros tarp saugumo poreikių ir privatumo apsaugos.