Bažnyčios vadovai skambina G20 dėl skolų atleidimo – vilties raginimas!

Bažnyčios vadovai skambina G20 dėl skolų atleidimo – vilties raginimas!

Daugiau nei 120 bažnyčių lyderių iš viso pasaulio paragino G20 šalis imtis ryžtingų veiksmų prieš pasaulinę skolų krizę. Keiptaune vykstančio 20-ies svarbiausių pramoninių ir kylančios ekonomikos šalių finansų ministrų susitikimo metu paskelbtame atvirame laiške atkreipiamas dėmesys į nerimą keliančią situaciją, kai skolų krizė smarkiai stabdo kovą su skurdu ir pastangas kovoti su klimato kaita. Kreipimąsi, kurį, be kita ko, pateikė Pasaulio Caritas asociacija Caritas Internationalis buvo inicijuota, ragina sukurti „sąžiningą ir veikiančią pasaulinę skolų sistemą“. Jame pabrėžiama, kad daugelyje šalių skolų mokėjimai viršija išlaidas pagrindinėms sritims, tokioms kaip sveikata ir švietimas.

Ypatingą nerimą kelia tai, kad skolų restruktūrizavimo procedūros G20 sistemoje užtrunka per ilgai, o privatūs kreditoriai dažnai vilkina derybas. Dėl to milijonai žmonių nukentėjusiose šalyse kenčia nuo bado, neturi galimybės naudotis pagrindinėmis paslaugomis ir kenčia nuo niokojančių klimato kaitos padarinių. Popiežius Pranciškus ragina tikinčiuosius būti „vilties piligrimais“ ir imtis aktyvių veiksmų prieš skolų krizę. Vatikano užsienio reikalų ministras arkivyskupas Paulas Richardas Gallagheris taip pat paragino atleisti nuo skolų šalis, kurios išleidžia daugiau pinigų grąžinimui, o ne tokiems pagrindiniams dalykams, kaip sveikata ir švietimas, ir pavadino šį žingsnį „teisingumo ir dosnumo“ reikalu.

Reikalavimai iš Vokietijos ir sprendimai ateičiai

Vokietijoje arkivyskupas Nikola Eterovičius, popiežiaus ambasadorius, pakartojo raginimą atleisti besivystančių šalių skolas, kad jos galėtų spręsti klimato kaitos iššūkius. Anot Eterovičiaus, popiežiaus Pranciškaus pasiūlymas galėtų padėti šioms šalims sušvelninti baisius padarinius. Nuncijus taip pat pabrėžė pasaulinio fondo, skirto kovai su badu ir finansinių išteklių iš ginkluotės biudžetų steigimo svarbą, siekiant tvarių veiksmų prieš pasaulinę bado krizę. Kadangi visame pasaulyje badauja daugiau nei 733 milijonai žmonių, šie rūpesčiai tebėra aktualūs. Raginimai pasauliniu mastu uždrausti mirties bausmę ir pripažinti ekologinę skolą remia Katalikų bažnyčios platesnę teisingesnio pasaulio viziją, aiškinama ataskaitose.