Dėmesys akademinei laisvei: ar leidžiama viskas, kas nekenkia?
Filosofas Timas Henningas žurnale DIE ZEIT aptaria, kaip moksliniuose tyrimuose turėtų būti subalansuota akademinė laisvė ir moralė.
Dėmesys akademinei laisvei: ar leidžiama viskas, kas nekenkia?
Atsibuskite, kultūros kariai! Timas Henningas, mūsų skaitmeninio amžiaus filosofas, turi aiškią žinią: mokslas turėtų džiaugtis savo laisve, nekliudomas moralinių kančių. Naujausiame savo darbe „Mokslinė laisvė ir moralė“ jis drąsiai atskleidžia, kad mokslo žinių neturi slopinti moraliniai rūpesčiai. Juk kas svarbiau: tiesa ar laikinas pasipiktinimo šauksmas?
Henningas aptaria provokuojančias temas, įskaitant Charleso Murray prieštaringas genetines tezes. Čia tampa aišku: moralinė kritika yra leistina, bet niekada neturėtų tarti paskutinio žodžio, kai kalbama apie žinių plėtojimą. Žvelgdamas iš naujo, jis teigia, kad mokslas turėtų sutelkti dėmesį tik į etinius aspektus, kai „klaidos kaina“ yra nepaprastai didelė. Tai reiškia, kad reikia atidžiai apsvarstyti galimą žalą. Įspūdingas požiūris, kviečiantis diskutuoti!
Kodėl akademinė laisvė yra labai svarbi?
Henningas ragina permąstyti: į akademinę laisvę reikia žiūrėti diferencijuotai, toli nuo paprasto kultūros karo, dažnai būdingo viešoms diskusijoms. Vietoj lengvabūdiškumo ir humoristinių anekdotų skaitytojas susiduria su gilia analize. Taip, jo knyga nėra ryškiausias puslapių vartymas, kupinas linksmų posakių, tačiau ji turi savybę sužavėti skaitytojus. Pagaliau reikia rimtai atsakyti į neatidėliotinus šiandienos klausimus, o Henningas taškas po taško ir stengiasi tai padaryti.
Jo darbai ragina skirti laiko ir erdvės rimtoms diskusijoms apie akademinės laisvės vertę. Kai mus supantis pasaulis įsipainioja į kultūros karą, Henningas pasisako už faktinį, nešališką požiūrį, sutelkiant dėmesį ir į mąstytojus, ir į skeptikus. Knyga, kuri priverčia susimąstyti!