Danija ginkluojasi: tolimojo nuotolio ginklai prieš Rusijos grėsmę!

Danija ginkluojasi: tolimojo nuotolio ginklai prieš Rusijos grėsmę!

Danija paskelbė apie reikšmingą žingsnį atnaujindama savo gynybos politiką. Danijos vyriausybė planuoja įsigyti didelio nuotolio tiksliųjų ginklų, kad sustiprintų tiek NATO aljanso atgrasymo pajėgumus, tiek nacionalinį saugumą. Ministrė pirmininkė Mette Frederiksen apibūdino šį žingsnį kaip „paradigmos pokytį“ Danijos gynybos politikoje. Tačiau detalės apie ginklų tipus, tvarkaraštį ir išlaidas kol kas neaiškios. Gynybos ministro Troelso Lundo Poulseno teigimu, šias ginklų sistemas gali sudaryti raketos arba dronai, skirti neutralizuoti grėsmes priešo teritorijoje. Speciali viešųjų pirkimų institucija įvertins rinką ir parinks tinkamas sistemas šiems planams įgyvendinti.

Šio politinio sprendimo pasekmė yra platesnės perginklavimo programos, pradėtos po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį, dalis. Atsižvelgdamas į dabartinę saugumo situaciją Europoje, Danijos parlamentas nusprendė drastiškai padidinti išlaidas gynybai. Danijos slaptosios tarnybos šiuo metu nemato jokios tiesioginės atakos prieš Daniją pavojaus, tačiau Rusija vertinama kaip reali grėsmė NATO. Frederikseno šūkis yra „Pirkite, pirkite, pirkite! išleista karinio stiprinimo puolimui paspartinti.

Kritika iš Rusijos ir didėjančios išlaidos

Rusijos reakcijos netruko sulaukti. Rusijos ambasadorius Danijoje Vladimiras Barbinas šiuos planus apibūdino kaip „vieną beprotybę“ ir perspėjo dėl branduolinės energijos grėsmės. Kalbant apie šiuos įspėjimus, Frederiksenas atmetė Rusijos pareiškimus kaip bandymą įbauginti ir pakartojo, kad Danija jų nepadarys įtakos. Į šį atnaujinimą planuojami pirkimai taip pat apima Europos gamintojų priešlėktuvines sistemas, kurių bendra vertė siekia apie 7,8 mlrd. eurų.

Kalbant apie būsimas išlaidas gynybai, Danija 2025 ir 2026 m. planuoja investuoti beveik septynis milijardus eurų per spartinimo fondą. Dėl to išlaidos gynybai siektų daugiau nei tris procentus bendrojo vidaus produkto – aukščiausią lygį per 50 metų. 2024 m. išlaidos jau padidintos iki 2,4 proc., kai Danija ilgus metus nesiekė NATO reikalaujamos dviejų procentų ribos.

Geopolitinė situacija

Danijos vyriausybė greitą šios perginklavimo politikos įgyvendinimą pateisina dabartine Rusijos grėsme. Frederiksenas perspėja, kad galimas taikos susitarimas Ukrainos konflikte Maskvos sąlygomis gali dar labiau kelti pavojų saugumui regione. Danijos gynybos ministerija taip pat perspėjo, kad Rusija gali sukaupti karines pajėgas atakuoti NATO šalis per dvejus metus nuo galimos karo pabaigos. Danas Smithas, SIPRI instituto direktorius, pabrėžia diplomatinio sprendimo poreikį ir gynybos sudėtingumą, nepaisant pagreitinto ginklavimosi strategijos. Nors didelės ginklų sistemos dažnai nėra iš karto prieinamos, mažesnės ginkluotės gali būti pagamintos greičiau, o tai Danija siekia išspręsti saugumo situacijos skubumą.

Apibendrinant galima teigti, kad šiomis priemonėmis Danija aiškiai reaguoja į besikeičiantį geopolitinį kraštovaizdį ir derina savo gynybos strategiją taip, kad būtų užtikrintas tiek nacionalinis, tiek tarptautinis saugumas. Ryžtinga Danijos vyriausybės pozicija neabejotinai turės įtakos NATO diskusijoms dėl bendrų saugumo strategijų ir atkreips dėmesį, ypač Europoje.

Norėdami gauti daugiau informacijos, žr. straipsnius iš karūną, Veidrodis ir dienos naujienos.