Socialinė komercija: kodėl kiekvienas antrasis asmuo atsisako savo mados pirkimo!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Neseniai atliktas tyrimas rodo, kad 49% Vokietijos vartotojų naudojasi socialine žiniasklaida, norėdami įsigyti mados. Išnagrinės tokias priežastis kaip informacijos apie produktą trūkumą ir duomenų apsaugos problemas, taip pat rekomendacijas, kaip optimizuoti socialinę komerciją.

Eine aktuelle Studie zeigt, dass 49 % der Verbraucher in Deutschland beim Modekauf über Social Media abspringen. Gründe, wie fehlende Produktinfos und Datenschutzbedenken, sowie Empfehlungen zur Optimierung des Social Commerce werden untersucht.
Dabartinis tyrimas rodo, kad 49 % Vokietijos vartotojų pereina per socialinę žiniasklaidą pirkdami madą. Tiriamos priežastys, tokios kaip trūkstama informacijos apie produktą ir duomenų apsaugos problemas, taip pat rekomendacijas, kaip optimizuoti socialinę komerciją.

Socialinė komercija: kodėl kiekvienas antrasis asmuo atsisako savo mados pirkimo!

Dabartinis Simono-Kucherio tyrimas rodo, kad socialinės komercijos potencialas mados sektoriuje išlieka nenaudojamas. Remiantis apklausa, kuri buvo atlikta 2025 m. Kovo mėn. Bendradarbiavus su „AppInio“, maždaug 49 % žmonių, kuriuos įkvepia socialinė žiniasklaida pirkti mados ir sporto prekes, sugrius. Ši išvada pabrėžia iššūkius, su kuriais prekiautojai turi susidoroti skaitmeninio pardavimo aplinkoje.

Kalbant apie apleistų pirkinių priežastis, svarbiausias prioritetas yra produktų informacijos trūkumas: 35% apklaustųjų Miss konkrečios informacijos apie daiktus. Duomenų apsaugos problemos išreiškiami 31%, o 15% yra nepatenkinti tiesioginio pirkimo funkcijų trūkumu. Šie veiksniai aiškiai parodo, kad būtinas stipresnis dėmesys klientų poreikiams.

Populiarios platformos ir pirkimo elgesys

Populiariausi socialinės žiniasklaidos kanalai, skirti mados apsipirkimui, rodo aiškų vaizdą: „Instagram“ pirmauja 54%, po to „Tiktok“ su 51%ir „YouTube“ su 36%. „Pinterest“ yra 27%. Be to, tyrimas atskleidžia, kad 25% respondentų per socialinę žiniasklaidą spontaniškai perka mados daiktus, o 20% teigė, kad dažniau naudojasi tokio tipo apsipirkimu.

Ketvirtadalis vartotojų taip pat išbando naujus prekės ženklus ir stilius per socialinę žiniasklaidą. Tai leidžia suprasti, kad socialinė žiniasklaida vaidina svarbų vaidmenį pirkimo procese, tačiau vis dar turi daug optimizavimo potencialo. Būtinos priemonės, skirtos tobulinti informaciją apie produktą, įgalina tiesioginius pirkinius ir sukuriant pasitikėjimą tarp vartotojų ir prekės ženklų.

Tamsiosios socialinės įtakos

Diskusijoje apie socialinę komerciją vis labiau daugiausia dėmesio skiriama tamsiosios socialinės fenomenas. Garsiai El. Prekybos institutas 60% internetinių pirkėjų dalijasi informacija apie produktą naudodamiesi asmeninėmis žinutėmis ir grupiniais pokalbiais. Ši komunikacijos forma tampa vis populiaresnė, nes daugelis vartotojų nori sumažinti savo įsitraukimą į tradicinę socialinę žiniasklaidą.

Be to, 71 % respondentų rodo susirūpinimą, kad socialinės žiniasklaidos įmonės siekia savo pirkinių, o tai rodo didėjančią privatumo paklausą. Tyrimas taip pat atskleidžia, kad 70 % dalyvių pateikia nefluencerių apžvalgas daugiau nei influencerių apžvalgos. Tai gali būti dar vienas socialinės komercijos abortų veiksnys.

Pasitikėjimas kaip raktas

Nereikalaujama vartotojų noras padidinti savo išlaidas socialinėje žiniasklaidoje, o 41 % respondentų planuoja išleisti daugiau pinigų produktams, kuriuos jie atranda per šias platformas. Nepaisant to, atrodo, kad pasitikėjimas yra lemiamas pirkimo proceso elementas. 64 % apklaustųjų teigia, kad vartotojų apžvalgos yra svarbios perkant naujus produktus. Be to, 55 % vertinimo svetainių pasitiki, o 51 % draugų ir šeimos narių rekomendacijos yra svarbios.

Šie rezultatai rodo, kad prekės ženklai ir mažmenininkai turi sutelkti dėmesį į pasitikėjimą ir empatiją savo rinkodaros strategijose, ypač tamsioje socialinėje erdvėje, kur privatus turinys dalijamasi per pranešimų programas ar tiesioginius URL. Iššūkis bus atpažinti šiuos ryšius ir įtraukti juos į ateities strategijas.

Quellen: