ÖVP vidaus reikalų ministras Karneris: Kairysis ekstremizmas šluojamas po kilimu!
FPÖ politikai kritikuoja vidaus reikalų ministrą Karner dėl neadekvačių atsakymų į kairiųjų ekstremistų veiklą Austrijoje.
ÖVP vidaus reikalų ministras Karneris: Kairysis ekstremizmas šluojamas po kilimu!
2025 m. balandžio 25 d. FPÖ generalinis sekretorius Christianas Hafeneckeris ir FPÖ kairiojo sparno ekstremizmo atstovas Sebastianas Schwaighoferis įnirtingai kalbėjo apie netinkamus vidaus reikalų ministro Gerhardo Karnerio (ÖVP) atsakymus į kairiųjų ekstremistų veiklą Austrijoje. Hafeneceris ministro atsakymą apibūdino kaip „politinę priesaiką atskleisti informaciją“ ir kritikavo tai, kad Karneris ignoravo informaciją, kurios jis prašė daugiau nei 50 išsamių klausimų. Vietoj to ministras paminėjo tarnybinę paslaptį, duomenų apsaugą ar policijos taktiką, kurią Hafeneceris laikė nesidomėjimu apsaugoti gyventojus.
Vienas iš pagrindinių FPÖ rūpesčių yra kairiųjų motyvuotų nusikaltimų, tokių kaip turtinė žala ir sunkus kūno sužalojimas, gausėjimas, kuriems ministro atsakyme buvo skirta mažai dėmesio. Schwaighoferis kritikavo tai, kad švietimas šiomis temomis turėtų būti struktūrizuotas ir pagrįstas faktais, o vietoj to naudojamos tuščios frazės ir pasiteisinimai. Parlamento klausimas konkrečiai buvo susijęs su tokiomis grupėmis kaip „Antifajugend Wien“ ir „Paskutinė karta“, tačiau atsakymai nebuvo pateikti.
Apsaugos aparato kritika
FPÖ politikai nupiešė Vidaus reikalų ministerijos paveikslą, kuris rimtai nežiūri į kairiojo sparno ekstremizmo grėsmę. Hafeneceris apkaltino vyriausybę sistemingai sumenkinus ir ignoruojant kairiojo sparno ekstremizmą, nes trūksta ideologinio pavojaus suvokimo. Tuo pat metu saugumo institucijos atidžiai stebi taikias demonstracijas ir dešiniųjų grupes, o kairiųjų ekstremistų scena sulaukia mažiau dėmesio.
Šios diskusijos kontekstą sustiprina naujausios išvados iš 2023 metų Konstitucijos apsaugos ataskaitos. Valstybės saugumo ir žvalgybos direktorato (DSN) teigimu, dešinysis ekstremizmas Austrijoje yra didelis iššūkis. DSN vadovas Omaras Haijawi-Pirchneris pranešė, kad 2022 m. dešiniųjų ekstremistų motyvuotų nusikaltimų padaugėjo 30 procentų. Be dešiniojo ekstremizmo, Konstitucijos apsaugos tarnyba taip pat pabrėžia islamistinį ekstremizmą ir kairiąjį ekstremizmą kaip didelę grėsmę saugumui.
Ekstremistinė veikla kontekste
Ataskaitoje taip pat dokumentuojamas nerimą keliantis ekstremistų aktyvumas, įskaitant ne tik kairiuosius ekstremistus, bet ir islamistinį ekstremizmą bei antisemitizmą. Geopolitiniai įvykiai, tokie kaip Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir „Hamas“ teroro aktai, sukūrė papildomų iššūkių saugumo situacijai Austrijoje. Būtina imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias ekstremizmui – Konstitucijos apsaugos tarnyba stengiasi nustatyti grėsmes ir veikti prevenciškai.
2023 metais taip pat buvo apmokyta 80 ekstremizmo prevencijos pareigūnų vykdyti prevencines priemones mokyklose ir kitose įstaigose. Tokios visapusiškos saugumo situacijos kontekste kairiojo sparno ekstremizmo iššūkis ir su tuo susijusi socialinė įtampa yra pagrindinis klausimas, kuris intensyviai aptarinėjamas politinėse diskusijose. Nors FPÖ reikalauja aiškesnės informacijos apie kairiųjų ekstremistų veiklą, vis labiau abejojama saugumo institucijų atsakomybe.
Daugiau informacijos rasite išsamioje Konstitucijos apsaugos ataskaitoje, kurios paskelbimą Vidaus reikalų ministerija paskelbė artimiausiu metu. Dabartines išvadas ir ataskaitas taip pat galima rasti DSN svetainėje.
Daugiau informacijos skaitykite čia: OTS, Standartas ir KMI.