Atminties išsaugojimas: Vienos žydų muziejaus paroda apie Antrąjį pasaulinį karą

Atminties išsaugojimas: Vienos žydų muziejaus paroda apie Antrąjį pasaulinį karą

2025 m. balandžio 30 d. Vienos žydų muziejus skelbia apie didelę parodą, skirtą 1945 m. karo pabaigos 80-osioms metinėms. Paroda atskleidžia Europos atminimo kultūrą ir Šoa bei Antrojo pasaulinio karo pasekmes. Fotografas Rogeris Cremersas, gimęs 1972 m., yra pagrindinis šio prestižinio šou „Antrasis pasaulinis karas šiandien“, kuris gyvuoja nuo 2008 m., pagrindinis veikėjas. Cremers dokumentuoja istorinius, užterštus kraštovaizdžius, taip pat buvusius karo teatrus ir memorialines vietas Europoje.

Spaudos turas vyks trečiadienį, 2025 m. gegužės 7 d., 10.30 val. Vienos žydų muziejuje, adresu Judenplatz 8, 1010 Viena. Renginyje dalyvaus režisierė Barbara Staudinger ir kuratoriai Adina Seeger ir Andrea Winklbauer. Visi norintys gali registruotis telefonu +43 1 535 04 31-1519 arba el. paštu presse@jmw.at.

Antrojo pasaulinio karo palikimas

Antrasis pasaulinis karas, smarkiai sunaikinęs Europą 1939–1945 metais ir sukėlęs neišmatuojamas žmonių kančias, ir šiandien palieka pastebimų pėdsakų. Projektas, kurį inicijavo Rogeris Cremersas, kilo iš asmeninės patirties lankantis buvusioje Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje. Ten jis pastebėjo, kad ši vieta vis labiau suvokiama kaip turistų traukos vieta, todėl nusprendė sukurti dokumentinį serialą apie turistų elgsenos fenomeną. Tai paskatino jį atidžiau pažvelgti į tai, kaip žmonės Europoje elgiasi su šio karo palikimu

Jis atrado, kad skirtingos vietos turi skirtingą požiūrį į prisiminimų išsaugojimą. Tokiose šalyse kaip Lenkija karas dažnai suvokiamas kaip egzistencinė grėsmė, o neutralios šalys, tokios kaip Šveicarija, turi kitokią perspektyvą. Šios individualios patirtys formuoja nacionalines atminimo kultūras ir parodo, kaip svarbu nepamiršti karo palikimo, norint pasimokyti iš šių laikų.

Minėjimas ir atminimo kultūra

Diskusija apie minėjimą vystėsi bėgant dešimtmečiams. Per pastaruosius 70 metų nuo Europos išsivadavimo karo minėjimas tapo abstraktesnis ir asmeniškesnis. Žmonės ieško naujų būdų, kaip išsaugoti prisiminimus ir atlikti prisiminimo pareigą. Tai dar svarbiau, nes šiuolaikinių liudininkų skaičius mažėja, o asmeninės istorijos gali būti pamirštos.

Istoriniai Antrojo pasaulinio karo įrodymai rodo, kad kariniai ir politiniai pasakojimai įvairiose šalyse skiriasi. Nors Prancūzijoje ir Lenkijoje gegužės 8-oji švenčiama kaip Išsivadavimo diena, Vokietijoje tai jau seniai buvo ginčytinas klausimas. Šie skirtumai taip pat atsispindi nacionaliniuose įkūrimo mituose ir daro įtaką tam, kaip žmonės interpretuoja istoriją.

Vienos žydų muziejuje vyksianti paroda ne tik meniškai reprezentuos istorinius įvykius, bet ir platformą panagrinėti atminties kultūros iššūkius. Tai raginimas išmokti istorijos pamokas ir išlaikyti gyvus prisiminimus apie aukas, kartu išlaikant poreikį pereiti iš karo laikų visuomenės į taikos meto visuomenę.