Išsaugokite atmintį: paroda Vienos žydų muziejuje Antrajam pasauliniam karui

Išsaugokite atmintį: paroda Vienos žydų muziejuje Antrajam pasauliniam karui

Judenplatz 8, 1010 Wien, Österreich - 2025 m. Balandžio 30 d. Žydų muziejus Viena paskelbė svarbią parodą, skirtą 1945 m. Karo pabaigos 80 -osioms metinėms. Paroda apšviečia Europos atminimo kultūrą ir Schoa pasekmes ir Antrąjį pasaulinį karą. Fotografas Rogeris Cremersas, gimęs 1972 m., Yra pagrindinis šio prestižinio pasirodymo, kuris yra pavadinimu „Pasaulinis karas šiandien“, aktorius ir egzistavo nuo 2008 m. „Cremers“ dokumentuoja istorinius, užterštus kraštovaizdį, taip pat buvusias karo vietas ir memorialus Europoje.

Spaudos švinas vyks 2025 m. Gegužės 7 d., Trečiadienį, 10.30 val., Vienos žydų muziejuje, Judenplatz 8, 1010 Vienoje. Renginyje dalyvaus režisierė Barbara Staudinger ir kuratoriai Adina Seeger ir Andrea Winklbauer. Suinteresuotosios šalys gali užsiregistruoti telefono numeriu +43 1 535 04 31-1519 arba el. Paštu Press@jmw.at.

Antrojo pasaulinio karo palikimas

Antrasis pasaulinis karas, sukėlęs smarkiai sunaikintą ir neišmatuojamą žmonių kančią nuo 1939 iki 1945 m., Vis dar palieka pastebimus pėdsakus iki šiol. Rogerio Cremerso inicijuotas projektas kilo iš asmeninės patirties lankant buvusią Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklą. Ten jis nustatė, kad vieta vis labiau suvokiama kaip turistų traukos objektas, kuris paskatino jo sprendimą sukurti dokumentinių filmų seriją apie turistinio elgesio reiškinį. Tai pasiūlė jam ištirti, kaip Europos žmonės susiduria su šio karo palikimu

Jis nustatė, kad skirtingose vietose yra skirtingų požiūrių, kad atmintis būtų pabudusi. Tokiose šalyse kaip Lenkija karas dažnai suvokiamas kaip egzistencinė grėsmė, o neutralios šalys, tokios kaip Šveicarija, turi kitokią perspektyvą. Šios individualios patirties formuoja nacionalines atminimo kultūras ir parodo, kaip svarbu nepamiršti karo palikimo, kurį reikia mokytis iš šių laikų.

Atminimo ir atminimo kultūra

Diskusija apie atmintį atsirado per dešimtmečius. Per pastaruosius 70 metų nuo Europos išsivadavimo karo atmintis tapo abstraktesnė ir asmeniška. Žmonės ieško naujų būdų, kaip atsibunda atmintį ir vykdyti pareigą atsiminti. Tai dar svarbiau, nes dingsta šiuolaikinių liudytojų skaičius ir asmeninės istorijos grasina būti pamiršti.

Istorinės žinios apie Antrąjį pasaulinį karą rodo, kad kariniai ir politiniai pasakojimai kiekvienoje šalyje skiriasi. Nors gegužės 8 d. Prancūzijoje ir Lenkijoje švenčiama kaip išsivadavimo diena, ji ilgą laiką buvo prieštaringa tema Vokietijoje. Šie skirtumai taip pat atsispindi nacionaliniuose steigimo mituose ir daro įtaką žmonėms aiškinti istoriją.

Artėjanti paroda žydų muziejuje Vienoje ne tik pasiūlys meninį istorinių įvykių vaizdavimą, bet ir platformą, skirtą spręsti atminimo kultūros iššūkius. Tai yra apeliacija atkreipti mokymus iš istorijos ir išlaikyti aukų prisiminimus gyvus, tuo pačiu metu būtina pereiti nuo karo visuomenės prie taikos visuomenės.