Pavasaris: saulė neša džiaugsmą, bet ir nuovargį! Štai kaip su tuo susitvarkyti!
Pavasarinis nuovargis ir jo poveikis kūnui ir protui: Žvilgsnis į pavasario hormoninius pokyčius.
Pavasaris: saulė neša džiaugsmą, bet ir nuovargį! Štai kaip su tuo susitvarkyti!
Su pavasariu ateina permainų ir naujų pradžių metas, tačiau daugelis žmonių šiuo metų laiku susiduria su nuovargiu ir apatiškumu. Dabartinis pavasaris dažnai atneša tokius simptomus kaip vangumas ir dirglumas, kurie užtemdo gamtos pabudimo džiaugsmą. Kol paukščiai čiulba ir žydi augalai, daugelis žmonių negauna energijos, kurios trokšta. Tai rodo, kad vadinamasis pavasarinis nuovargis turi didelę įtaką miego modeliams, pvz karūną pranešė.
Šių pavasario nuovargio požymių priežastis gali būti hormoninė. Nors hormonai, tokie kaip dopaminas, norepinefrinas, serotoninas ir endorfinai, tampa aktyvesni, daugelis žmonių vis tiek jaučiasi išsekę, kai dienos ilgėja ir šiltėja. Šį neatitikimą galima paaiškinti įvairiais fiziologiniais ir psichologiniais procesais.
Metų laikų įtaka kūnui ir psichikai
Lježo universiteto profesorės Christelle Meyer vadovaujami tyrimai parodė, kad metų laikai daro įtaką ne tik gamtai, bet ir mūsų smegenims bei psichikai. Nuo 2016 m. vykstantys tyrimai atskleidė metinius smegenų veiklos ritmus, kurie koreliuoja su sezoniniais hormonų gamybos pokyčiais. Ypač saulės šviesa čia vaidina lemiamą vaidmenį.
Kai saulės šviesa patenka į tinklainę, ją registruoja ganglioninės ląstelės, kurios siunčia signalus į pagumburį. Ši smegenų sritis įtakoja svarbių hormonų, tokių kaip kortizolis, melatoninas ir serotoninas, gamybą. Žiemą mes linkę gaminti daugiau melatonino, kuris sukelia padidėjusį mieguistumą, ir mažiau serotonino ar dopamino. Šaltesniais mėnesiais nuotaika dažnai būna prislėgta.
Pavasaris ir jo hormoniniai pokyčiai
Pavasariui ir didėjant šviesos poveikiui daugelio žmonių nuotaika ir psichinė sveikata gerėja. Kūnas gamina daugiau dopamino ir serotonino, o melatonino gamyba mažėja, todėl esame budresni. Tačiau šie pokyčiai gali turėti ir neigiamą poveikį: staigus melatonino kiekio sumažėjimas kai kuriems žmonėms gali sukelti depresinę nuotaiką. The Falstaffas pabrėžia, kad be fiziologinių aspektų, kultūriniai ir ekologiniai veiksniai taip pat formuoja mūsų elgesį ištisus metus.
Apibendrinant galima pasakyti, kad pavasaris gali būti siejamas ir su teigiamais, ir su neigiamais jausmais. Gamtai bundant naujam gyvenimui, daugelis kovoja su pavasarinio nuovargio simptomais. Geresnis hormoninių pokyčių supratimas galėtų padėti mums geriau susidoroti su šio pereinamojo laikotarpio iššūkiais ir džiaugtis teigiamais pavasario aspektais.