2024 m.: gresia rekordinis karštis – pirmą kartą bus viršyta 1,5°C riba!
ES Copernicus klimato stebėjimo programa prognozuoja, kad 2024-ieji bus karščiausi metai istorijoje ir turės kritinių pasekmių klimatui.

2024 m.: gresia rekordinis karštis – pirmą kartą bus viršyta 1,5°C riba!
Nerimą keliančios prognozės: 2024-ieji bus karščiausi kada nors!
Pasaulis yra ant slenksčio! Pasak Copernicus Climate Change Service, 2024-ieji beveik neabejotinai bus karščiausi metai žmonijos istorijoje. Metai, kurie viršys kritinę 1,5 laipsnio Celsijaus ribą – taškas, itin svarbus mūsų planetos apsaugai!
Bauginantys duomenys rodo, kad 2023 m. sausio–lapkričio mėn. pasaulinė temperatūra buvo tokia aukšta, kad praėjusiais metais nukris. „Iš esmės neabejotina, kad 2024-ieji bus šilčiausi metai istorijoje“, – paskelbė ES agentūra naujausioje mėnesinėje ataskaitoje.
Neregėtai karšta vasara
Mokslininkai sutaria: dabartinis šiltasis laikotarpis yra intensyviausias Žemėje per pastaruosius 125 000 metų. Praėjęs mėnuo buvo antras šilčiausias lapkritis istorijoje, o Portugalijoje užfiksuotas karščiausias lapkritis, kurio vidutinė temperatūra 2,69 laipsnio Celsijaus viršijo 1981–2010 m. vidurkį.
Nerimą keliantys matavimai gaunami iš milijardų duomenų taškų, surinktų iš palydovų, laivų, orlaivių ir meteorologinių stočių. Ši tiksli informacija yra labai svarbi norint suprasti visuotinio atšilimo mastą.
Kritinis taškas pasiektas!
2024-ieji bus ne tik karščiausi, bet ir pirmieji kalendoriniai metai, kai temperatūra bus daugiau nei 1,5 laipsnio Celsijaus aukštesnė už priešindustrinę temperatūrą. Šios vertės kelia nerimą, nes mokslininkai perspėja, kad ilgalaikis šios ribos viršijimas gali turėti katastrofiškų pasekmių mūsų planetai. Tarptautinė bendruomenė įsipareigojo išlaikyti atšilimą tokiu saugesniu lygiu Paryžiaus klimato susitarime, tačiau realybė yra visiškai kitokia!
Dabartinės kovos su klimato kaita priemonės yra visiškai netinkamos. Spalį JT perspėjo, kad artėjame prie katastrofiško 3,1 laipsnio Celsijaus kilimo. Anglies dioksido išmetimas, daugiausia deginant iškastinį kurą, ir toliau didėja, nepaisant pasaulinių įsipareigojimų atsisakyti anglies, naftos ir dujų.
Klimato kaitos padariniai jau jaučiami: šiais metais Ispanijoje ir Kenijoje kilo niokojantys potvyniai, JAV ir Filipinuose – smarkios atogrąžų audros, o Pietų Amerikoje – didžiulės sausros ir gaisrai.
Lapkritį vykusiose JT klimato derybose turtingos šalys įsipareigojo kasmet iki 2035 m. skirti 300 mlrd.