Mitas ar realybė? Izraelio teisė egzistuoti tarptautinėje teisėje atskleista!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Straipsnyje nagrinėjama, kodėl jokia valstybė, įskaitant Izraelį, neturi prigimtinės „teisės egzistuoti“, ir analizuojamas politinis ir teisinis šio teiginio pagrindas.

Mitas ar realybė? Izraelio teisė egzistuoti tarptautinėje teisėje atskleista!

Įspūdingame teiginyje, kuris meta iššūkį įprastiems naratyvams, valstybei būdingos „teisės egzistuoti“ idėja yra kritikuojama. Ši prieštaringa perspektyva, kurią dažnai kartoja Vakarų lyderiai, ypač susijusi su Izraeliu, yra tikrinama dėl teisinių ir istorinių netikslumų. Teiginys, kad Izraelio egzistavimo pagrindas yra tarptautinė teisė, kaip pasiūlė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, yra iš esmės klaidingas. Jis nurodė, kad 1947 m. JT Rezoliucija 181(II) yra Izraelio teisėtumo pagrindas, tačiau ši rezoliucija tik pasiūlė britų okupuotos Palestinos padalijimo planą, o ne teisinį valstybingumo pagrindą.

Kritikai teigia, kad jokia valstybė, įskaitant Izraelį, neturi prigimtinės teisės egzistuoti, nes valstybingumas yra politinė, o ne teisinė realybė. Nacionalinės valstybės steigimas kyla iš jai atstovaujančių asmenų deklaracijų, o ne iš teisinės teisės. JT padalijimo planas, priimtas intensyviai spaudžiant JAV, nesukūrė Izraelio; tai buvo tik pasiūlymas, kurio Saugumo Taryba niekada nepripažino privalomu. Vėlesnis Davido Ben-Guriono paskelbtas Izraelio valstybės pareiškimas buvo politinis veiksmas, kurio kulminacija buvo istorinė migracija ir konfliktai, o ne teisinis valstybingumo patvirtinimas.

Istorinis kontekstas ir pasekmės

Pasidalijimo planą atmetė arabų valstybės, kurios laikė jį palestiniečių apsisprendimo teisės pažeidimu. Ši teisė yra įtvirtinta tarptautinėje teisėje ir šiandien tebėra ginčytinas klausimas. Irako užsienio reikalų ministras Fadhelis al-Jamali perspėjo, kad padalijimas sukels tolesnį konfliktą, o tai prognozuoja, kad regione tvyro įtampa. Pasakojimas, kad Izraelis buvo įkurtas per teisėtus tarptautinius procesus, vis labiau vertinamas kaip istorijos iškraipymas, užgožiantis sunkią palestiniečių padėtį ir jų kovos už apsisprendimą sudėtingumą.

Tarptautinei bendruomenei grumdamasi su šių istorinių sprendimų pasekmėmis, raginimas iš naujo įvertinti valstybingumą supančią teisinę ir moralinę sistemą tampa vis aktualesnis. Besitęsiantis konfliktas ir Izraelio militarizacija pabrėžia būtinybę kritiškai išnagrinėti naratyvus, kurie suformavo regiono teisėtumo ir teisių suvokimą. Diskursas, susijęs su Izraelio egzistavimu, ir toliau kelia stiprias emocijas ir reikalauja gilesnio supratimo apie sudėtingą tikrovę.