Didžiausias dėmesys skiriamas Europai: Stockeris aptaria saugumą ir migraciją Tiranoje

Didžiausias dėmesys skiriamas Europai: Stockeris aptaria saugumą ir migraciją Tiranoje

Tirana, Albanien - 2025 m. Gegužės 15 d. Šeštasis Europos politinės bendruomenės (EPG) viršūnių susitikimas vyks Tiranoje, Albanijoje. Šiame susitikime dalyvauja 47 Europos šalių valstybės ir vyriausybės vadovai, įskaitant Austrijos kanclerį Christianą Stockerį (ÖVP). EPG, kuris buvo įkurtas Prahoje Prahoje 2022 m. Spalio mėn., Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono iniciatyva, įsitvirtino kaip platforma, skirta kartu spręsti Europos iššūkius. Šio aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkė, įskaitant Europos saugumą, yra Rusijos agresijos prieš Ukrainą, konkurencingumo ir migracijos kontekste.

Būdamas svarbiu Europos Sąjungos atstovu, dalyvaus tarybos pirmininkas António Costa, o Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama valdo aukščiausiojo lygio susitikimą. Reikėtų pabrėžti, kad Rusija ir Baltarusija neįtraukiami į įvykį, kuris pabrėžia politinę EPG orientaciją.

teminis dėmesys ir dvišaliai pokalbiai

Konsultacijos intensyviai nagrinės Europos saugumą, ypač atsižvelgiant į nuolatinius karo Ukrainoje iššūkius. Be šios pagrindinės temos, taip pat aptariami ir konkurencingumas ir migracijos srovės. Taip pat planuojami dvišaliai pokalbiai su įvairiais valstybės vadovais kancleriui Stockeriui, įskaitant Edi Rama (Albaniją), Jakovą Milatović (Juodkalnija), Aleksandarą Vučičić (Serbija), Nikol Paschinjan (Armenia) ir Vjosa Osmani-Sadriu (Kosovo).

Jau ankstesniame viršūnių susitikime 2023 m. Birželio mėn. Chisinau mieste, Moldovoje, beveik 50 valstybės ir vyriausybės vadovų susitiko, kad sudarytų aiškų frontą prieš Rusijos agresijos karą. Ta proga Europos keliai pūtė kartu su Europos Moldovos Respublikos vėliavomis. Renginys buvo šalia Ukrainos sienos ir atspindėjo geopolitinę įtampą regione.

migracija ir prieglobsčio politika Europoje

Pagrindinė tema, kuri taip pat galėtų vaidinti svarbų vaidmenį artėjančiame viršūnių susitikime, yra migracija. Savo reakcijose į migraciją ir prieglobstį ES šalys šiuo metu yra labai nesutinkamos. Nors Pietų Europos šalys, tokios kaip Graikija ir Italija, ragina teisingiau paskirstyti migrantus, Rytų Europos šalys, tokios kaip Lenkija ir Vengrija, pasikliauja rinkos nutraukimu ir atstumu, pažeidžiančiomis ES įstatymus ir Ženevos konvenciją pabėgėlių. Streikai yra žiaurus migrantų, ieškančių apsaugos nuo ES išorinių sienų, atgal.

Migrantų padidėjimas iš Afganistano, nes Talibanas perėmė 2021 m. Vasarą, ši diskusija dar labiau paskatino. Pastaraisiais metais pastebėtas vis didesnis noras uždaryti rinkos ribas, o ES taip pat turėjo sutelkti dėmesį į žmogaus teises ir prieglobsčio pasakojimus. Bendradarbiavimas su pabėgėliais taip pat rodo nevienodą elgesį: nors Ukrainos karo pabėgėliai iš esmės gaunami solidarumu, migrantai iš kitų krizių regionų dažnai susiduria su atšiauriomis priemonėmis.

Artėjantis aukščiausiojo lygio susitikimas Tiranoje ne tik prisidės prie saugumo politikos problemų diskusijos, bet ir gali suteikti lemiamus impulsus Europos migracijos politikai, kuri turėtų būti sutelkta tiek į humanitarinius, tiek į saugumą -politinius aspektus. Kontrastas tarp politinių pozicijų vargu ar gali būti aiškesnis ir reikalauja skubių sprendimų Europos lygiu.