Dėmesio centre Europa: Stockeris Tiranoje aptaria saugumą ir migraciją

Dėmesio centre Europa: Stockeris Tiranoje aptaria saugumą ir migraciją

Šeštasis Europos politinės bendrijos (EPG) viršūnių susitikimas įvyks 2025 metų gegužės 15 dieną Tiranoje, Albanijoje. Šiame susitikime dalyvauja 47 valstybių ir vyriausybių vadovai iš Europos šalių, tarp jų ir Austrijos kancleris Christianas Stockeris (ÖVP). 2022 m. spalį Prahoje Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono iniciatyva įkurta EPG įsitvirtino kaip platforma kartu spręsti Europos iššūkius. Pagrindiniai šio viršūnių susitikimo darbotvarkės klausimai yra Europos saugumas Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą kontekste, konkurencingumas ir migracija.

Tarybos pirmininkas António Costa dalyvaus kaip pagrindiniai Europos Sąjungos atstovai, o Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama pirmininkaus aukščiausiojo lygio susitikimui. Ypač pažymėtina, kad Rusija ir Baltarusija neįtrauktos į renginį, o tai pabrėžia EPG politinę orientaciją.

Teminiai akcentai ir dvišalės diskusijos

Svarstymai bus skirti daug dėmesio Europos saugumui, ypač atsižvelgiant į nuolatinius iššūkius, kuriuos kelia karas Ukrainoje. Be šios pagrindinės temos, taip pat aptariamas konkurencingumas ir migracijos srovės Europoje. Kancleris Stockeris taip pat planuoja dvišales derybas su įvairiais valstybių vadovais, tarp jų Edi Rama (Albanija), Jakovu Milatovičiumi (Juodkalnija), Aleksandru Vučičiumi (Serbija), Nikolu Pashinjanu (Armėnija) ir Vjosa Osmani-Sadriu (Kosovas).

Ankstesniame viršūnių susitikime 2023 m. birželio mėn. Kišiniove, Moldovoje, beveik 50 valstybių ir vyriausybių vadovų susitiko, kad suformuotų aiškų frontą prieš Rusijos agresijos karą. Šia proga Europos vėliavos plevėsavo kartu su Moldovos Respublikos vėliavomis, kuri yra proeuropietiška. Renginys vyko netoli Ukrainos sienos ir atspindėjo geopolitinę įtampą regione.

Migracijos ir prieglobsčio politika Europoje

Pagrindinis klausimas, kuris taip pat galėtų atlikti svarbų vaidmenį būsimame aukščiausiojo lygio susitikime, yra migracija. Šiuo metu ES valstybės yra labai susiskaldusios dėl savo reakcijos į migraciją ir prieglobsčio suteikimą. Pietų Europos šalys, tokios kaip Graikija ir Italija, reikalauja teisingesnio migrantų paskirstymo, o Rytų Europos šalys, tokios kaip Lenkija ir Vengrija, remiasi izoliacija ir atstūmimu, pažeidžiančiu ES teisę ir Ženevos pabėgėlių konvenciją. Atstūmimas yra smurtinis migrantų, ieškančių apsaugos prie ES išorės sienų, atstūmimas.

Šią diskusiją dar labiau pakurstė migrantų iš Afganistano pagausėjimas nuo Talibano atėjimo į valdžią 2021 m. vasarą. Pastaraisiais metais taip pat didėja noras izoliuotis, o tuo pat metu ES turėtų sutelkti dėmesį į žmogaus teises ir prieglobsčio prašymus. Elgesys su pabėgėliais taip pat rodo nevienodą elgesį: nors Ukrainos karo pabėgėliai iš esmės yra sutinkami solidariai, migrantams iš kitų krizės regionų dažnai taikomos griežtos priemonės.

Artėjantis viršūnių susitikimas Tiranoje ne tik prisidės prie saugumo politikos klausimų aptarimo, bet ir gali suteikti lemiamą impulsą Europos migracijos politikai, kuri turėtų sutelkti dėmesį tiek į humanitarinius, tiek į saugumo politikos aspektus. Politinių pozicijų kontrastas vargu ar galėtų būti aiškesnis ir reikalauja skubių sprendimų Europos lygmeniu.