Muitinė imasi veiksmų: Landshute prasidėjo didžiulė minimalaus atlyginimo kontrolė!
Pagrindinė Landshuto muitinė kartu su 21 ES šalimi atliko išsamius minimalaus darbo užmokesčio patikrinimus, siekdama kovoti su nedeklaruojamu darbu.
Muitinė imasi veiksmų: Landshute prasidėjo didžiulė minimalaus atlyginimo kontrolė!
2024 metų spalio 17 dieną Landshuto pagrindinėje muitinėje įvyko įspūdinga tarpvalstybinė operacija, skirta patikrinti, ar laikomasi minimalaus atlyginimo. Šioje akcijoje, kurią koordinavo Nedeklaruojamo darbo finansų kontrolė (FKS), dalyvavo per 3300 muitinės pareigūnų iš visos Vokietijos. Vokietijos muitinės komanda sulaukė paramos iš 20 ES valstybių narių darbo rinkos inspektorių, įskaitant du atstovus iš Slovėnijos ir Europos darbo institucijos (ELA) atstovą iš Bratislavos. Visų pirma buvo siekiama atskleisti tarpvalstybinius nedeklaruojamo darbo atvejus ir sustiprinti valstybių narių tinklus.
Testai Landšute yra dalis vieno didžiausių tokio pobūdžio veiksmų Europos Sąjungoje, skirtų kovai su nelegaliu darbu ir apeiti minimalų atlyginimą. „Kampanija rodo glaudų valstybių narių bendradarbiavimą kovojant su nedeklaruojamu darbu ir nelegaliu darbu bei vieningą kovą su vengimu mokėti minimalų atlyginimą“, – paaiškino Elvira Enders-Beetschen, Landshuto pagrindinės muitinės tarnybos atstovė spaudai.
Egzaminų rezultatai
Išsamių patikrinimų metu 177 Landshuto darbuotojai buvo apklausti apie jų darbą ir su tuo susijusį atlyginimą. Be to, buvo atlikti 24 darbdavių verslo dokumentų auditai. Muitininkai vietoje jau pradėjo tris baudžiamąsias bylas, daugiausia dėl neteisėto buvimo, ir nustatė 15 administracinių nusižengimų. 45 atvejais buvo požymių, kad galimi tolesni pažeidimai. Dabar pagrindinė muitinės įstaiga atidžiai stebi šias išvadas.
Rezultatai visoje šalyje rodo kontrolės intensyvumą: buvo apklausta apie 7700 darbuotojų, išnagrinėta per 800 verslo dokumentų ir pradėta 260 baudžiamųjų procesų. Svarbu pabrėžti, kad vietoje surinkti duomenys yra tik pirmas žingsnis; Jie sudaro pagrindą gilesniems tyrimams darbo užmokesčio ir finansinės apskaitos srityse.
„Prevencija taip pat yra svarbi mūsų priemonių dalis“, – pridūrė Enders-Beetschen. Darbuotojai buvo informuoti apie artėjantį minimalaus atlyginimo didinimą nuo 2025 m. sausio mėn., dėl kurio bus didinamas ir minimalus atlyginimas, ir uždarbio limitas už nedidelius darbus.
Minimalus atlyginimas Vokietijoje
Nuo 2015 m., kai buvo priimtas Minimalaus darbo užmokesčio įstatymas (MiLoG), Vokietijoje taikomas bendras įstatymų nustatytas minimalus atlyginimas. Iš pradžių tai buvo 8,50 euro bruto už valandą ir bėgant metams buvo palaipsniui didinama. Minimalus darbo užmokestis nuo 2024 metų sausio 1 dienos buvo 12,41 euro bruto per valandą, o nuo 2025 metų sausio 1 dienos planuojama didinti iki 12,82 euro. Šie skaičiai rodo, kad Vokietijos politikai aktyviai dirba siekdami pritaikyti minimalų atlyginimą prie pragyvenimo išlaidų.
Čia pateikiama minimalaus darbo užmokesčio padidėjimo nuo įgyvendinimo pradžios apžvalga:
- 01.01.2015: 8,50 EUR
- 01.01.2016: 8,50 EUR
- 01.01.2017: 8,84 EUR
- 01.01.2018: 8,84 EUR
- 01.01.2019: 9,19 EUR
- 01.01.2020: 9,35 EUR
- 01.01.2021: 9,50 EUR
- 01.07.2021: 9,60 EUR
- 01.01.2022: 9,82 EUR
- 01.07.2022: 10,45 EUR
- 01.10.2022: 12,00 EUR
- 01.01.2024: 12,41 EUR
- ab 01.01.2025: 12,82 EUR
Be bendrojo įstatymo nustatyto minimalaus darbo užmokesčio, keliuose sektoriuose taikomi specialūs pramonės minimalūs atlyginimai, kuriais siekiama užtikrinti sąžiningas darbo sąlygas.