Saulės energija aplenkė anglį: 2025 m. birželį ES švenčia rekordą!
2025 m. birželio mėn. saulės energija pirmą kartą Europos Sąjungoje pralenks anglį – tai bus istorinis atsinaujinančios energijos lūžio taškas.

Saulės energija aplenkė anglį: 2025 m. birželį ES švenčia rekordą!
2025 metų birželį saulės energija Europos Sąjungoje sumušė naujus rekordus ir pirmą kartą aplenkė visus kitus elektros energijos šaltinius. Anot ekspertų grupės „Ember“, 22,1% ES suvartojamos elektros energijos buvo pagaminta iš fotovoltinių sistemų. Tai rodo nepaprastą pažangą atsinaujinančios energijos srityje ES, kuri pradeda atsilikti nuo tradiciškai dominuojančio iškastinio kuro. Ypač stebina tai, kad mažiausiai 13-oje iš 27 ES šalių gamyba iš saulės energijos sistemų viršijo visas kitas elektros gamybos formas, o tai dar labiau sustiprino saulės energijos vaidmenį tiekiant Europos elektros energiją.
Branduolinės energijos gamyba užėmė antrąją vietą su 21,8 proc., po to – vėjo energija, kuri sudarė 15,8 proc. visos elektros energijos. Į ketvirtą ir penktą vietą nukrito gamtinės dujos (14,4 proc.), o hidroelektrinė – 12,8 proc. Ypač atkreiptinas dėmesys į tai, kad sumažėjo anglies dalis, kuri birželį buvo mažesnė nei bet kada anksčiau ir siekė vos 6,1 proc. Vokietija ir Lenkija, kurios anksčiau buvo stipresnės anglį vartojančios šalys, užfiksavo reikšmingą anglies naudojimo sumažėjimą. Tai atitinka Europos žaliojo kurso, kuriuo siekiama neutralizuoti klimatą iki 2050 m., tikslus.
Atsinaujinančios energijos augimas
Pastangos didinti atsinaujinančios energijos naudojimą yra svarbios ir politiškai, ir ekonomiškai. Nors iškastinės energijos dalis birželį išliko 23,6 proc., tačiau, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo, nors hidroenergijos prieinamumas buvo mažas, palyginti su ankstesniais metais. Atsižvelgiant į tai, vidutinės trukmės laikotarpiu bandoma pasiekti ES atsinaujinančios energijos tikslus, kurie neseniai buvo padidinti nuo 32 % iki 42,5 % iki 2030 m. Šios pastangos yra platesnių priemonių, skirtų sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir mažinti taršą, dalis.
Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, svarbu atsižvelgti į įvairias atsinaujinančios energijos rūšis. Tai vėjo, saulės ir vandens energija, taip pat geoterminė energija, biomasė ir biokuras. Naudodama šias įvairias technologijas, ES siekia padidinti atsinaujinančios energijos naudojimą ir sumažinti veiklos iššūkius.
Perspektyvos ir perspektyvos
Europos Parlamento tikslai dėl atsinaujinančios energijos yra aiškūs: teisinis įpareigojimas įrengti saulės sistemas ir jūros vėjo energijos plėtra turėtų būti pratęsta iki 2030 m. Taip pat planuojami konkrečių sektorių sandoriai, įskaitant siekį iki 2030 m. tiekti 42 % vandenilio iš atsinaujinančių šaltinių. Šios politikos potencialas jau dabar akivaizdus kai kuriose šalyse, kuriose energijos gamyba didėja.
Integruoti planai, tokie kaip REPowerEU planas paspartinti energijos perėjimą po Ukrainos konflikto, padės toliau sujungti Europos energetikos infrastruktūrą. Šie etapai yra labai svarbūs siekiant ilgalaikių ES klimato tikslų.
Apibendrinant galima pasakyti, kad 2025 m. birželio mėn. saulės energijos sėkmė ne tik žymi lūžio tašką ES elektros gamyboje, bet ir parodo atsinaujinančios energijos potencialą. Vykstant politikos įgyvendinimui, Europa netrukus gali būti dar tvaresnio energijos tiekimo keliu.