Tarakonai kaip karo pagalbininkai: naujos karinės technologijos jaudina!

Tarakonai kaip karo pagalbininkai: naujos karinės technologijos jaudina!

2024 metais įkurtas startuolis „Swarm Biotactics“ sulaukia pasaulinio investuotojų konsorciumo susidomėjimo savo novatoriška idėja panaudoti tarakonus kariniams tikslams. Įmonei pavyko pritraukti tokius investuotojus kaip „Vertex Ventures“ iš JAV, „Possible Ventures“ iš Miuncheno ir „Capnamic“ iš Kelno. Ypač „Capnamic“ į įmonę investuoja nuo 2023 m., o „Capnamic“ vienas iš įkūrėjų Olafas Jacobi pabrėžia, kad geopolitinė situacija palanki tokių investicijų laikui, nes didėja susidomėjimas naujomis gynybos technologijomis.

Pagrindinis „Swarm Biotactics“ tikslas – sukurti nuotoliniu būdu valdomus tarakonus su mini kuprinėmis. Šiose kuprinėse yra jutikliai, kameros ir valdymo technologijos, leidžiančios panaudoti vabzdžius žvalgybos ir gelbėjimo misijoms sunkiai pasiekiamoje vietovėje ar griuvėsių laukuose. Tarakonus galima tiksliai valdyti naudojant neuronines sąsajas, o tai atveria nepaprastas pritaikymo galimybes, pavyzdžiui, pastatų nuskaitymą ir tikslinio asmens identifikavimą.

Slapti įvykiai ir karinis susidomėjimas

Nors tiksli veikla „Swarm Biotactics“ Kaselio laboratorijoje yra laikoma paslaptyje, žinoma, kad technologija jau vertinama kariniais tikslais. Bundesvero kibernetinių inovacijų centras atlieka svarbų vaidmenį. Kibernetinių inovacijų centro vadovas Svenas Weizeneggeris aiškina, kad įvairūs pritaikymo scenarijai yra peržiūrimi ir ruošiami pirminiai lauko bandymai. 2022 metais investicijos į gynybos technologijas Vokietijoje išaugo 76%, o tendencija rodo nuolatinį augimą.

Susidomėjimas AI technologijomis kariuomenėje yra didesnis nei bet kada anksčiau, nes jos sukelia esminius karo pokyčius. Šios technologijos leidžia greičiau analizuoti sudėtingus duomenis ir palaiko karinius sprendimus. Nepilotuojamas antvandeninis laivas Saildrone Explorer, kurį išbando JAV karinis jūrų laivynas, yra AI panaudojimo intelektui pagerinti pavyzdys. Ekspertai pabrėžia automatinio informacijos apdorojimo būtinybę, ypač po staigių įvykių Artimuosiuose Rytuose, kur, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto palaikomos sistemos buvo kritikuojamos po teroristinio išpuolio prieš Izraelį.

Dirbtinis intelektas ir jo pavojai

Vis labiau integruojant dirbtinį intelektą (AI) į karines programas, kyla rimtų etinių ir teisinių iššūkių. Nors dirbtinio intelekto sistemos gali padidinti reakcijos greitį ir tikslumą bei sumažinti žmonių klaidas, taip pat kyla nekontroliuojamų autonominių sistemų rizika. Nevyriausybinės organizacijos siekia uždrausti visiškai autonomines ginklų sistemas, o vyriausybės ieško būdų, kaip jas reguliuoti. Šis klausimas ypač aktualus atsižvelgiant į tarptautines pastangas peržiūrėti dirbtinio intelekto ginklų naudojimą pagal humanitarinius principus.

Diskusijos apie autonomines ginklų sistemas didėja, o buvęs JAV štabo viršininkas Markas Milley pabrėžė, kad galutinė sprendimų priėmimo teisė dėl tokių sistemų naudojimo turi likti žmonėms. Karinių robotų rinka 2019 m. išaugo iki maždaug 14 milijardų JAV dolerių, o iki 2027 m. – 25 mlrd. Dėl spiečių technologijų pažangos ir mašininio mokymosi galimybių reikia atsakingai apsvarstyti būsimą AI vaidmenį kariuomenėje.

Apskritai tokių kompanijų kaip „Swarm Biotactics“ plėtra rodo, kad novatoriškas požiūris į karinį technologijų taikymą suteikia ir galimybių, ir iššūkių. Tai, kaip naudojame technologijas kare, susiduria su paradigmos pasikeitimu, kurio poveikis ateinančiais metais bus labai svarbus.