Omaras, kovotojas: bijodamas vilties Magdeburge!

Omaras, kovotojas: bijodamas vilties Magdeburge!

dešimties metų gyvenime viskas neseniai pasikeitė. Prieš metus jį kankino baimė, ypač kai buvo pažymėta, kad odos maišelis, kuriame buvo jo organai, galėjo sprogti miego metu. Tačiau jo spinduliuojanti šypsena rodo, kad viskas pasisuko geriau. Rona Nawabi, kuri pati kilusi iš Afganistano, atvežė Omarą į Vokietiją, kad jam suteiktų reikiamą gydymą.

Omaras kenčia nuo virkštelės, sulaužytos, būklės, esančios maždaug viename iš 10 000 naujagimių, kuriuose organai yra už pilvo. Daugelyje skurdesnių šalių, įskaitant Afganistaną, paveikti vaikai dažnai neišgyvena, nes jiems neleidžiama atlikti reikiamos veiklos. Tai patvirtino Otto von Guericke universiteto Magdeburgo vaikų vyriausiasis vaikų chirurgijos vyriausiasis gydytojas. Jis sakė: „Jis nebūtų išgyvenęs Afganistane“. Turėdamas savo patirtį ir atsidavimą, jis padeda tokiems vaikams kaip Omaras gauti geresnio gyvenimo galimybę.

Ilgas kelias gydyti

Omaras yra vienas iš nedaugelio laimingųjų, galinčių išgyventi dėl savo ligos, tačiau nuolatinis rūpestis jį apkrauna. Asociacija „Vaikams reikia JAV-Kabulo-Hamburgo vaikų oro tilto“ sužinojo apie jo situaciją ir galiausiai organizavo gydymą Vokietijoje. Pasirengimas operacijai tempėsi visiems metams, o tai buvo sunkus laikas tiek Omarui, tiek Ronai.

Salmaiui Turint užtruko, kad įsitikinčiau, jog Omaras gali gauti pooperacinę priežiūrą, reikalingą jo atkūrimui. „Mes taip pat galėjome veikti Afganistane, tačiau ten gydymas po gydymo nebūtų pakakęs“, -sakė Turalas. Rona Nawabi padėjo organizuoti viešnagę Vokietijoje ir Magdeburge rado priimančią šeimą.

pati operacija buvo iššūkis, nes skrandyje reikėjo sukurti erdvę, kad būtų galima teisingai išdėstyti organus. Bendravimas taip pat buvo sudėtingas, nes Omaras šiuo metu sunkiai kalbėjo vokiškai. Tačiau jautrios komandos, esančios aplink anesteziologą Selinde Mertzą, dėka Omaras buvo atvežtas į operaciją. Jie išvengė baimės -sprendimo priemonių ir vartojo vaizdinę kalbą bei gestus, o tai reiškė, kad Omaras atsibudo nuo anestezijos ir nebebuvo problemų, su kuria jis taip ilgai gyveno.

Pagalba per sienas

Asociacija "Vaikai„ Need Mus “per pastaruosius du dešimtmečius padėjo daugiau nei 400 vaikų. Ši parama neatsiranda be bendradarbiavimo su vietinėmis medicinos įstaigomis Afganistane. Salmai Turalas reguliariai keliavo į savo gimtąją šalį ir galėjo užsitikrinti vaikų chirurgines galimybes. Nepaisant griežtų Talibano religinių taisyklių, jis parodo, kad yra ir teigiamų pokyčių, pavyzdžiui, moterys dirba daugelyje sričių.

Magdeburgo universitetas padengė Omaro gydymo išlaidas dėl humanitarinių priežasčių. Tiek gydytojas, tiek asociacija sutinka, kad reikia padėti vaikams iš Afganistano. Salmai Turalas paskelbė savo motyvus: „Kai matai skurdą ir problemas, supranti, kaip mums čia sekasi“. Vaikų chirurgas nori grąžinti šios gyvenimo kokybės gabalą ir yra skirtas jo darbui.

Omaras spalio pabaigoje grįš į Afganistaną. Nepaisant draugystės, kurią jis užmezgė Vokietijoje, jis praleidžia savo šeimą ir tikisi vėl būti namuose. Jo svajonė? Jis nori būti pilotu - galbūt vieną dieną jis skris kitiems sergantiems vaikams iš Afganistano į Vokietiją gydytis.

Asociacija taip pat nustatė užduotį palaikyti ryšį su buvusiais pacientais, kad galėtų lydėti jų plėtrą. Kai kurie vaikai, kurie buvo įtraukti į auką, finansuojamą akmens namą Kabule gauna mokyklinį išsilavinimą. Tačiau mergaitės, deja, turėjo palikti šią įstaigą po to, kai Talibanas perėmė šalį.

Norėdami gauti daugiau informacijos šia tema "> www.mdr.de Perskaitykite.