Omaras, kovotojas: iš baimės į viltį Magdeburge!

Omaras, kovotojas: iš baimės į viltį Magdeburge!

Dešimtmečio Omaro gyvenime neseniai viskas pasikeitė. Prieš metus jį kankino nerimas, ypač mintis, kad maišelis, kuriame yra jo organai, jam miegant gali plyšti. Tačiau jo šviesi šypsena rodo, kad viskas pasikeitė į gerąją pusę. Rona Nawabi, pati atvykusi iš Afganistano, atvežė Omarą į Vokietiją, kad suteiktų jam būtiną medicininę pagalbą.

Omaras kenčia nuo virkštelės išvaržos, būklės, kuri pasireiškia maždaug vienam iš 10 000 naujagimių ir apima organus, esančius už pilvo. Daugelyje skurdesnių šalių, įskaitant Afganistaną, nukentėję vaikai dažnai neišgyvena, nes jiems neleidžiama atlikti operacijos. Tai patvirtino Magdeburgo Otto von Guericke universiteto vaikų chirurgijos vadovas Salmai Turial. Jis paaiškino: „Jis nebūtų išgyvenęs Afganistane“. Savo patirtimi ir įsipareigojimu jis padeda užtikrinti, kad tokie vaikai kaip Omaras turėtų galimybę gyventi geriau.

Ilgas kelias iki gydymo

Omaras yra vienas iš nedaugelio laimingųjų, kuriems pavyko išgyventi su liga, tačiau nuolatinis rūpestis jį slėgė. Asociacija „Mūsų reikia vaikams – vaikų oro transportas Kabulas-Hamburgas“ sužinojo apie jo situaciją ir galiausiai organizavo jo gydymą Vokietijoje. Pasiruošimas operacijai truko ištisus metus, o tai buvo sunkus metas tiek Omarui, tiek Ronai.

Salmai Turial prireikė laiko, kad užtikrintų, jog Omaras galėtų gauti pooperacinę priežiūrą, reikalingą pasveikti. „Galėjome jį operuoti Afganistane, bet tolesnio gydymo ten nebūtų pakakę“, – sakė Turialas. Rona Nawabi padėjo organizuoti viešnagę Vokietijoje ir susirado priimančią šeimą Magdeburge.

Pati operacija buvo sudėtinga, nes reikėjo sukurti vietos pilve, kad organai būtų tinkamai išdėstyti. Bendravimas buvo sudėtingas ir dėl to, kad Omaras tuo metu vos kalbėjo vokiškai. Tačiau jautrios komandos, vadovaujamos anesteziologės Selinde Mertz, dėka Omarą pavyko nuvežti į operaciją. Jie vengė vaistų nuo nerimo ir vartojo vaizdingą kalbą bei gestus, dėl kurių Omaras pabudo nuo anestezijos labiau atsipalaidavęs ir nebepatyrė problemos, su kuria taip ilgai gyveno.

Pagalba už sienų

Asociacija „Mūsų reikia vaikams“ per pastaruosius du dešimtmečius padėjo daugiau nei 400 vaikų. Ši parama neteikiama be bendradarbiavimo su vietinėmis medicinos įstaigomis Afganistane. Salmai Turial reguliariai keliavo į savo gimtąją šalį ir ten galėjo užtikrinti chirurgines galimybes vaikams. Nepaisant griežtų Talibano religinių taisyklių, jis rodo, kad yra ir teigiamų pokyčių, pavyzdžiui, daugelyje sričių dirba moterys.

Magdeburgo universitetas padengė Omaro gydymo išlaidas dėl humanitarinių priežasčių. Ir gydytoja, ir asociacija sutaria, kad vaikams iš Afganistano reikia padėti. Salmai Turial pasidalijo savo motyvacija: „Kai matai skurdą ir problemas, supranti, kaip gerai mums čia sekasi“. Vaikų chirurgas nori grąžinti dalį šios gyvenimo kokybės ir yra aistringas savo darbui.

Omaras į Afganistaną grįš spalio pabaigoje. Nepaisant draugų, kuriuos susirado Vokietijoje, jis pasiilgsta savo šeimos ir nekantrauja grįžti namo. Jo svajonė? Jis nori tapti pilotu – galbūt vieną dieną iš Afganistano į Vokietiją gydytis išskraidins kitus sergančius vaikus.

Asociacija taip pat iškėlė savo misiją palaikyti ryšį su buvusiais pacientais, siekiant paremti jų vystymąsi. Kai kurie vaikai, patekę į aukų lėšomis finansuojamą akmeninį namą Kabule, ten mokosi. Deja, merginos vėl turėjo palikti šią įstaigą po to, kai Talibanas atgavo šalies kontrolę.

Norėdami gauti daugiau informacijos šia tema, galite perskaityti išsamų straipsnį svetainėje www.mdr.de skaityti.