Baltijos šalys išsiskyrė su Rusija: žingsnis energetinės nepriklausomybės link!

Baltijos šalys išsiskyrė su Rusija: žingsnis energetinės nepriklausomybės link!

Baltijos šalys Estija, Latvija ir Lietuva žengė istorinį žingsnį: nuo 2025 metų vasario 8 dienos jos pagaliau atsijungs nuo sovietinio BRELL elektros tinklo, nusidriekusio tarp Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Šis atsiejimas, kurį įgalino intensyvios 1,6 mlrd. eurų investicijos, daugiausia iš ES fondų, yra atsakas į išaugusią įtampą su Rusija, ypač po Krymo aneksijos ir vėlesnių energijos ir duomenų linijų sutrikimų. Ši plėtra daro Baltijos šalis labiau nepriklausomas nuo Rusijos energijos šaltinių ir sumažina jų galimybes būti šantažuojamos, kaip pabrėžia Estijos klimato ministras Yoko Alenderis: „Tai kaina, kurią verta mokėti už nepriklausomybę ir saugumą“, – sakė Alenderis.

Tačiau atsiejimas kelia iššūkių, įskaitant didesnes elektros energijos sąnaudas piliečiams. Numatoma, kad jos padidės iki vieno euro per mėnesį vienam namų ūkiui. Energetikos ministras Vaičiūnas iš Lietuvos apibūdina pasirengimą galimiems „ekstremaliems scenarijams“. Vadovaudamiesi šia strategija, Lietuvos kariuomenė jau pradėjo pratybas, kad būtų apsaugotos naujos elektros perdavimo linijos. Siekiant apsaugoti itin svarbų ryšį tarp Lenkijos ir Lietuvos, regione dislokuoti jūrų pėstininkų daliniai, sraigtasparniai ir elitinė policija. Be to, dramatiškai išaugę dyzelinių generatorių pardavimai rodo, kad daugelis Estijos piliečių ruošiasi galimiems elektros energijos tiekimo nutraukimams, nors jie laikomi mažai tikėtinais.

Energetikos politikos pasikeitimas

Šie pokyčiai Baltijos šalyse gali būti pavyzdžiu kitoms šalims, įskaitant Vokietiją. Baltijos šalys daugiau nei dešimtmetį siekia energetinės nepriklausomybės, o Vokietija kovoja su savo priklausomybe nuo žaliavų iš autoritarinių valstybių, tokių kaip Rusija ir Kinija. [n-tv] aprašo, kad Baltijos šalys ilgalaikę suverenios atsiejimo politikos naudą iškelia aukščiau trumpalaikės finansinės naštos ir taip įvykdo saugumo politikos imperatyvą. Baltijos sprendimo pamokos yra aiškios: energetinė nepriklausomybė gali kainuoti didesnes, tačiau ji taip pat apsaugo nuo geopolitinių rizikų ir užtikrina nacionalinį saugumą.