Vaistas nuo Alzheimerio Leqembi: dideli lūkesčiai ir įvairios viltys

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

EMA rekomenduoja Leqembi Alzheimerio ligai gydyti, tačiau tik ankstyvosioms stadijoms ir neaiškiam poveikiui moterims.

Vaistas nuo Alzheimerio Leqembi: dideli lūkesčiai ir įvairios viltys

Diuseldorfas (ots)

Novatoriškas žingsnis gydant Alzheimerio ligą – vaistas Leqembi, kurio sudėtyje yra veikliosios medžiagos lekanemabo, gavo Europos vaistų agentūros (EMA) Žmonėms skirtų vaistų komiteto patvirtinimą. Tačiau čia yra neigiama pusė: patvirtinimas yra labai ribojamas. Tik pacientai, turintys vieną arba jokios ApoE4 geno kopijos, gali tikėtis gauti naudos iš šio vaisto. Siekiant užtikrinti, kad būtų gydomi tik rekomenduojami pacientai, įdiegta griežta prieigos programa.

Gydytoja Anne Pfitzer-Bilsing, Alzheimerio ligos tyrimų iniciatyvos vadovė, nusiteikusi optimistiškai: „Tai yra novatoriškas sprendimas. Tikimasi, kad tai iš esmės pakeis Alzheimerio ligos diagnozavimo ir gydymo kursą“. Leqembi gali sulėtinti ligos progresavimą ir suteikti naujų vilčių dėl kitaip sunkiai gydomos Alzheimerio ligos. Tačiau reikia pažymėti, kad gydymas bus prieinamas tik nedidelei sergančiųjų grupei labai ankstyvoje stadijoje, o pacientai, turintys dvigubą ApoE4 geną, neįtraukiami, nes jiems kyla didesnė rimto šalutinio poveikio rizika.

Rizika ir poveikis

Galimas šalutinis poveikis neapsieina be: smegenų kraujavimas ir smegenų patinimas yra vienas iš galimų pavojų, todėl gydymas turi būti atidžiai stebimas. Pacientams, vartojantiems kraujo skiediklius, taip pat gresia pavojus. Jis leidžiamas į veną kas dvi savaites, todėl pacientai turi būti mobilūs ir atsparūs. Nepaisant šių iššūkių, Alzheimerio liga sergantys pacientai netrukus galės kartu su savo gydytojais nuspręsti, ar jie nori pasinaudoti nauja gydymo galimybe.

Kyla dar vienas įdomus klausimas: kuo moterys gauna naudos iš Leqembi? Pradiniai tyrimai rodo nerimą keliančius veiksmingumo skirtumus – vyrams progresavimas sulėtėja 43 procentais, o moterų – tik 12 procentų. Tai palieka atvirą klausimą, kokie veiksniai slypi už šio skirtumo ir kaip galima toliau tobulinti gydymą.

Quellen: