Trumpo tarifų politika: išsivadavimo diena ar ekonominis žlugimas?

Trumpo tarifų politika: išsivadavimo diena ar ekonominis žlugimas?

2025 m. balandžio 2 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė dieną „Išsivadavimo diena“, sukeldamas kritikos bangą JAV. Trumpas mano, kad JAV prekybos deficitas su tokiomis šalimis kaip Vokietija ir Kinija yra nacionalinė gėda ir planuoja šį deficitą panaikinti griežta muitų politika. Šis žingsnis gali turėti rimtų pasekmių pasaulinei prekybos tvarkai, kurią JAV jau seniai padėjo formuoti. Kritikai baiminasi, kad naujoji tarifų politika kelia grėsmę esamai tvarkai, kuri daugelyje šalių skatino gerovę. Tai praneša „Oekonews“. Pirmąją naujų tarifų įsigaliojimo dieną akcijų kainos JAV krito, o pagrindiniai JAV mokslininkai protestavo prieš šias priemones.

Trumpas pareiškė, kad įves 10% tarifus kaip standartą, 20% europietiškoms prekėms, daugiau nei 30% Kinijai ir beveik 50% Vietnamui. Jis šias priemones apibūdina kaip kerštą už kitų šalių elgesį su JAV. Tačiau ekonomistai, įskaitant Davidą Ricardo, teigia, kad laisva prekyba padidina visų šalių gerovę. Lyginamojo kaštų pranašumo teorija rodo, kad šalys turėtų specializuotis gaminant prekes, kurias jos gali pagaminti pigiausiai. Didesni tarifai gali pakenkti pasaulinei prekybai ir ypač paveikti JAV ekonomiką, kuri labai priklauso nuo importo.

Ekonominis muitų politikos poveikis

Kainos JAV gali kilti dėl padidėjusių tarifų, o tai sukeltų infliaciją. Ypač socialiai remtinus amerikiečius paveiktų kylančios kainos. Be to, Kinija jau paskelbė apie 34% priešpriešinius muitus JAV gaminiams, o tai dar labiau pakursto prekybos konfliktus. Trumpo politika siekiama paskatinti užsienio kompanijas perkelti darbo vietas į JAV, tačiau daugeliui pramonės šakų tokia priemonė nebūtų naudinga.

Nors muitų įvedimas yra prekybos politikos priemonė, jų išplėtimas tokiu būdu gali sukelti pasaulinę ekonomikos krizę, įskaitant didėjantį nedarbą ir mažėjantį įmonių pelną. Jungtinės Valstijos turi susidurti su realybe, kad mažėjanti laisvoji prekyba, kaip ir praeityje, taip pat apsunkina darbo vietas šalyje. Ekspertai teigia, kad tarifai yra glaudžiai susiję su globalizacijos tendencija ir prekybos barjerų mažinimu, prasidėjusiu po Antrojo pasaulinio karo.

Protekcionizmas ir jo pasekmės

Grįžimas prie didelių tarifų nėra naujiena; Jürgenas Matthesas iš Vokietijos ekonomikos instituto šią raidą vadina pasikartojančia protekcionizmo tendencija nuo 2008–2009 m. finansų krizės. Istoriškai tarifai padėjo daugeliui šalių, įskaitant JAV ir Vokietiją, jų industrializacijos metu. Tačiau dabartinėje pasaulinės prekybos aplinkoje, kurią organizuoja Pasaulio prekybos organizacija (PPO), galioja griežtos taisyklės, ribojančios kišimąsi į prekybos santykius.

PPO skatina pasaulio prekybos liberalizavimą, tačiau nenustatydama tiesioginių muitų reikalavimų. Obamos režimo metu JAV kritikavo PPO taisyklių veiksmingumą, ypač dėl nesąžiningų Kinijos subsidijų ir prekybos praktikos. Belieka pamatyti, kaip dabartinė tarifų politika paveiks pasaulinės prekybos ateitį ir stabilumą, ir ar pats D. Trumpas kaip prezidentas gali išlaikyti savo kursą.