D.Trumpo muitinės politika: išsivadavimo diena ar ekonominis griuvėsiai?

D.Trumpo muitinės politika: išsivadavimo diena ar ekonominis griuvėsiai?

USA - 2025 m. Balandžio 2 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė dieną „išsivadavimo diena“ ir taip paskatino kritikos bangą JAV. Trumpas laiko Jungtinių Valstijų prekybos trūkumu tokiose šalyse kaip Vokietija ir Kinija kaip nacionalinė gėda ir planuoja nutraukti šiuos trūkumus griežta muitinės politika. Šis žingsnis gali turėti rimtų padarinių pasaulinei prekybos tvarkai, kurią JAV formavo JAV. Kritikai baiminasi, kad naujoji muitinės politika kelia pavojų esamai įsakymui, kuris skatino gerovę daugelyje šalių. „Oekonews“ praneša, kad JAV akcijų kainos sumažėjo pirmąją naujų tarifų ir protestuojančių JAV mokslininkų dieną.

Trumpas paskelbė, kad yra 10 % 10 % standartinis, 20 % Europos prekėms, daugiau nei 30 % Kinijai ir beveik 50 % Vietnamui. Jis apibūdina šias priemones kaip kerštą kitoms šalims. Ekonomistai, įskaitant Davidą Ricardo, teigia, kad laisvoji prekyba maksimaliai padidina visų šalių gerovę. Palyginamųjų išlaidų pranašumų teorija rodo, kad šalys turėtų specializuotis prekių gamyboje, kurią galite padaryti pigiausi. Aukštesni tarifai gali pakenkti pasaulinei prekybai, ypač JAV ekonomikai, kuri labai priklauso nuo importo.

Ekonominis muitinės politikos poveikis

Kainos JAV gali padidėti dėl padidėjusių tarifų, o tai lems infliaciją. Visų pirma, socialiai silpniems amerikiečiams įtakos turėtų kylančios kainos. Be to, Kinija jau paskelbė apie 34 % JAV produktų tarifus, kurie dar labiau paskatino prekybos konfliktus. Trumpas siekia įtikinti užsienio įmones perkelti darbo vietas į JAV, tačiau daugelis pramonės šakų negalėjo naudotis tokia priemone.

Tarifų registracija yra prekybos politikos priemonė, tačiau jos plėtra tokia forma gali sukelti pasaulinę ekonominę krizę, įskaitant didėjantį nedarbo skaičių ir mažėjantį įmonių pelną. JAV turi susidurti su realybe, kad mažėjanti laisvoji prekyba taip pat daro įtaką darbo vietoms šalyje, kaip tai buvo praeityje. Ekspertų teigimu, tarifai yra glaudžiai susiję su globalizacijos tendencija ir prekybos kliūčių, kurios prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo, tendencija.

protekcionizmas ir jo pasekmės

Grįžimas prie aukštų tarifų nėra naujas; Jürgenas Matthesas iš Vokietijos ekonomikos instituto plėtrą vadina pakartotine protekcionizmo tendencija nuo 2008–2009 m. Finansų krizės. Istoriškai tarifai padėjo daugeliui šalių, įskaitant JAV ir Vokietiją, jų industrializacijos metu. Tačiau dabartinėje pasaulinėje prekybos aplinkoje, kurią organizuoja Pasaulio prekybos organizacija (PPO), yra griežtų taisyklių, ribojančių prekybos santykiuose.

PPO skatina pasaulinės prekybos liberalizavimą, tačiau nesilaikant tiesioginių reikalavimų tarifams. Pagal Obamos režimą JAV kritikavo PPO taisyklių veiksmingumą, ypač atsižvelgiant į nesąžiningas Kinijos subsidijas ir prekybos praktiką. Belieka išsiaiškinti, kaip dabartinė muitinės politika paveiks ateitį ir stabilumą pasaulinėje prekyboje ir ar pats Trumpas, kaip prezidentas, gali išlaikyti paramą savo kursui.