Plakolmas iki 2030 m. Skverbiasi į vakarinius Balkanus!

Plakolmas iki 2030 m. Skverbiasi į vakarinius Balkanus!

Vienna, Österreich - Europos ministrė Claudia Plakolm (ÖVP) reikalauja didesnio greičio ES plėtrai, ypač Vakarų Balkanams. Naujausiose savo pareiškimuose ji pabrėžia, kad ES pirmiausia turėtų išvardyti pirmuosius kandidatus iki 2030 m. Plakolmas kritikuoja, kad didelę pažangą regione nebuvo padaryta daugiau nei 20 metų. Ji perspėja, kad ES gali prarasti patikimumą Vakarų Balkanuose, jei Europos integracija dar labiau nepavyktų. Gyventojai, ypač jaunimas, yra pasirengę reformoms ir tikimasi iš ES.

Plakolmas siūlo sumažinti „Vetom“ parinktis ES, kad būtų galima paspartinti prisijungimo procesą. Pažangiausi kandidatai į stojimą yra Juodkalnija, Šiaurės Makedonija ir Albanija, kurių įstojimas bus ieškomas iki 2030 m., Palyginti su Ukraina, kuriai neseniai buvo suteiktas ES kandidato statusas, Plakolmas pabrėžia, kad šios šalys yra kur kas progresyvesnės ir skubiai reikalingos perspektyvos. Tai reikalauja palaipsniui integruoti šias šalis į ES programas ir pabrėžia poreikį stiprinti ES tarptautinę partnerystę.

iššūkiai Vakarų Balkanuose

Diskusiją apie Vakarų Balkanų ateitį apsunkina tai, kad yra prieštaringai vertinamas ne popierius, pavadintas „Vakarų Balkanai-kelias į priekį“. Šis dokumentas, kuris sklinda nuo 2021 m. Pavasario, siūlo pertvarkyti Vakarų Balkanus pagal etninius principus. Aptariama „etniškai grynų“ tautinių valstybių formavimasis ir esamos post -war tvarkos panaikinimas. Planuojamos naujos didelės valstybės svyruoja nuo Didžiosios Albanijos iki nerimą keliančių pasiūlymų, kurie galėtų leisti kariniams konfliktams regione vėl paūmėti. Šio dokumento kritiką kyla iš įvairių politinių atstovų, kurie smarkiai smerkia etninį nacionalizmą ir laiko Europos integraciją kaip vienintelį kelią.

Be šių vidinių iššūkių, ES turi ir toliau reaguoti į geopolitinius pokyčius. Praėjus dvidešimčiai metų po Didžiojo rytų plėtros, ES vėl aptaria ateities Vakarų Balkanų kryptį. Šiame kontekste reikia išsamios nacionalinių įstatymų reformos tokiose šalyse kaip Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija ir Šiaurės Makedonija, kuri yra būtina ES standartams atitikti. Tuo tarpu tokios šalys kaip Moldova, Ukraina ir Gruzija gali įgyvendinti panašias reformas, kad paspartintų jų Europos kelią.

visuomenės suvokimas ir ateities perspektyva