Garbės žmogžudystė Vienoje: brolis nori grįžti į Afganistaną, nepaisydamas įsitikinimo!

Garbės žmogžudystė Vienoje: brolis nori grįžti į Afganistaną, nepaisydamas įsitikinimo!

2017 metų rugsėjį Austriją sukrėtė žiaurus nusikaltimas: Hikmatullah S. Vienoje-Favoritene nužudė savo seserį Bakhti 28 dūriais peiliu. Šio žiauraus poelgio priežastis buvo Bachti vakarietiško gyvenimo troškimas, kuris nebuvo priimtas griežtoje jos šeimos aplinkoje. Aiškindamas nusikaltimą kaltininkas sakė: „Aš nužudžiau Bakhti dėl mūsų kultūros“. Tai rodo giliai įsišaknijusias kultūrines normas, kurios suformavo brolių ir seserų gyvenimus. Tuo metu Bakhti buvo 17–18 metų amžiaus ir jau kelis kartus bandė nepaisyti griežtų savo šeimos taisyklių, pranešdama apie tėvą ir brolį policijai ir ieškodama apsaugos krizių centruose.

Šis poelgis Austrijoje sukėlė siaubą visoje šalyje, ypač dėl to, kad Bakhti, kuris buvo priverstas nešioti skarelę ir neleido turėti merginų, buvo persekiojamas gatvėje ir žiauriai nužudytas 2017 m. rugsėjo 18 d. ryte. Hikmatullah S. 2018 m. buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos ir nuo to laiko sėdi Kremso kalėjime. Remiantis pranešimais, už grotų jis demonstruoja empatijos stoką ir trumpalaikį nusiteikimą savo kolegoms kaliniams. Buvę kalėjimo kolegos jį netgi apibūdina kaip „mafijos kapo“, o nusikaltimą vadina „nelaimingu atsitikimu“. Šiuo metu jis planuoja būti deportuotas į Afganistaną, todėl kyla teisinių ir etinių klausimų.

Pavojingas sugrįžimas į misoginistinę tikrovę

Stebėtojai perspėja, kad Hikmatullah sugrįžimas į tėvynę, kur į garbės žmogžudystes dažnai žiūrima nerimtai, gali būti itin pavojingas tiek jam, tiek tenai visuomenei. Talibanui grįžus į valdžią 2021 m. rugpjūčio mėn., moterų padėtis Afganistane labai pablogėjo. Remiantis BAMF 2024 m. rugsėjo mėn. šalies ataskaita, moterų teisės yra labai ribojamos. Moterys turi mažai galimybių gauti išsilavinimą, sveikatos priežiūros ar teisinės apsaugos. Masinis smurtas, socialinė izoliacija ir griežti aprangos kodai daro daugelio afganų moterų gyvenimą nepakeliamą.

Tokios priespaudos pavyzdys yra 2024 m. liepos 31 d. priimtas „Dorybės įstatymas“. Šis reglamentas įpareigoja moteris dėvėti pilnas šydas ir draudžia joms viešai kalbėti ar bendrauti su nesusijusiais vyrais. Be to, nuo 2022 metų balandžio moterys iš namų gali išeiti tik lydimos mahramo, t. y. vyriškos lyties giminaičio, o tai labai apriboja judėjimo laisvę. Talibano taisyklės, kuriose teigiama, kad moters balsas yra intymus, neleidžia nukrypti: dainuoti ar skaityti garsiai taip pat draudžiama.

Kontrolės išplėtimas

Talibano jungoje moterys ne tik prarado galimybę įgyti išsilavinimą, bet ir dirbti pagal daugumą profesijų. Pastaraisiais metais jie buvo išstumti iš darbo politikoje, administracijoje ir NVO. Galimybė dalyvauti akušerių mokymuose baigėsi 2024 m. gruodžio mėn., o tai dar labiau pablogino ir taip įtemptą moterų sveikatos priežiūrą. Vis daugiau moterų renkasi vaistus be gydytojo recepto, o tai kelia pavojų sveikatai.

Žmogaus teisių priežiūros institucija UNIDENT išreiškia susirūpinimą dėl smurtinių bausmių, skirtų už Talibano įstatymų pažeidimus. Ypatingą pavojų kelia moterys, kurios nesilaiko griežtų taisyklių arba ginasi nuo slegiančios kontrolės. Tokia baimės atmosfera padidina pažeidžiamumą smurtui ir diskriminacijai.

Netrukus Hikmatullah S. deportacija į Afganistaną dar labiau atskleidžia sudėtingą kultūros normų ir dabartinės moterų teisių padėties ryšį. Nors Hikmatullah pateisina savo poelgį kaip kultūrinį poelgį, Afganistano moterų tikrovei būdinga sisteminga priespauda ir bejėgiškumo jausmas.

Atsižvelgiant į perspektyvas ir teisinę bazę, labai svarbu nepamiršti tokių atvejų žmogiškųjų ir kultūrinių aspektų.