Mūšis dėl banko mokesčio: kas galiausiai apmokės sąskaitą?

Mūšis dėl banko mokesčio: kas galiausiai apmokės sąskaitą?

Naujoji Austrijos federalinė vyriausybė, prisaikdinta pirmadienį, įveda prieštaringai vertinamą bankų rinkliavą, kuria siekiama per ateinančius dvejus metus uždirbti po 500 mln. eurų krizės ištiktam biudžetui. Manoma, kad ši priemonė kompensuoja didelį pastarųjų metų bankų pelną. Koalicijos derybų metu dėl šio mokesčio vyko karštos diskusijos, bankams ir verslo atstovams įnirtingai tam priešinosi, o Darbo rūmai ir profesinės sąjungos pasisakė už šią priemonę, rašo verslo žurnalas „Eco“.

Finansinės pasekmės ir ekspertų nuomonės

„Raiffeisen Research“ vadovas Gunteris Deuberis perspėjo, kad įvedus bankų mokestį, gali būti dar labiau ribojamas skolinimas. Nepaisant stabilių kapitalo išteklių, Austrijos bankai jau prisitaiko prie didėjančios rizikos ir mažėjančių palūkanų normų ir tikisi mažesnės grąžos. Tokie ekspertai kaip Thomas Url iš WIFO mano, kad mokestis už konkrečią pramonės šaką kelia grėsmę Austrijai kaip verslo vietai, kuri gali atgrasyti potencialius investuotojus. Ar tikrai pramonei reikia specialaus mokesčio, kuris galėtų sumažinti jos nuosavybę ir dar labiau apriboti skolinimą?

Kita vertus, daugelis ekonomikos ekspertų, tokių kaip dabartinis nacionalinio banko vadovas Robertas Holzmannas, palaiko mokestį kaip protingą indėlį į biudžeto restruktūrizavimą. Jie mato, kad krizės nugalėtojus reikia patraukti atsakomybėn. „Momentum Institute“ apskaičiavo, kad banko rinkliava kasmet gali atnešti valstybei iki 850 mln. AK prezidentas Renate Anderl pabrėžia, kad pats laikas reikalauti, kad bankai, kuriems buvo naudinga krizė, prisidėtų prie šalies finansinio stabilumo, pranešė ORF.