Rojaus paukščiai siunčia slaptus spalvų signalus, kurių žmonės nemato
Mokslininkai išsiaiškino, kad rojaus paukščiai siunčia slaptus spalvinius signalus, kurie žmogaus akiai nematomi. Ši biofluorescencija gali būti labai svarbi jų bendravimui ir dauginimuisi.
Rojaus paukščiai siunčia slaptus spalvų signalus, kurių žmonės nemato
Daugelis paukščių rūšių, įskaitant kolibrius, povus ir papūgas, stebina savo ryškiomis spalvomis, tačiau Rojaus paukščiai ypač išsiskiria savo blizgančiais smaragdo žalios, citrinos geltonos, kobalto mėlynos ir rubino juodos tonais. Naujausi tyrimai dabar rodo, kad šie nuostabūs paukščiai taip pat siunčia slaptus spalvinius signalus, kurie žmogaus akiai nematomi.
Įspūdinga rojaus paukščių biofluorescencija
Rojaus paukščių plunksnos ir kūno dalys tam tikrose vietose šviečia, kai žiūrima mėlynoje ir ultravioletinėje (UV) šviesoje. Jie pasirodo šviesiai žaliais ir geltonais tonais. Mokslininkai pranešė naujausiame tyrime, paskelbtame vasario 12 d Karališkosios draugijos atvirasis mokslas buvo paskelbta apie šiuos įdomius atradimus.
Biofluorescencija: unikalus reiškinys
Gyvi organizmai šviesą gamina dviem būdais: bioliuminescencija ir biofluorescencija. Bioliuminescencija, pvz., gaminama ugniagesių, reikalauja cheminės reakcijos, apimančios luciferino ir luciferazės molekules. Priešingai, biofluorescencinės būtybės savo šviesą gamina per struktūras, kurios sugeria didelės energijos šviesos bangas ir skleidžia jas mažesniu bangos ilgiu.
Slapti signalai džiunglėse
Tyrėjai nustatė biofluorescenciją 37 iš 45 žinomų rojaus paukščių rūšių, kurios aptinkamos tik atokiuose atogrąžų miškuose ir sumedėjusiose Papua Naujosios Gvinėjos, Rytų Indonezijos ir kai kuriose Australijos dalyse. Mėlynoje ir UV šviesoje šių paukščių balta ir ryškiai geltona plunksna skleidžia spalvas, kurios gali būti naudojamos teritoriniuose ginčuose arba ieškant poros, rodo tyrimas.
Ypatingas paukščių regėjimas
Paukščiai yra žinomi dėl savo išskirtinio spalvų matymo. Čia galima aptikti daug rūšių paukščių, įskaitant balandžius, kalakutus, antis ir žąsis. UV spektras žr. Tačiau mažai žinoma apie rojaus paukščių regėjimą. Tačiau žinoma, kad kai kurios glaudžiai susijusios giminės, įskaitant Corvus gentį (varnos ir varnos) ir Rhipidura (fantails), yra jautrios violetinės šviesos bangos reaguoti. Tyrimo autoriai praneša, kad šiems paukščiams fluorescenciniai ženklai šviestų kaip švyturys tamsoje.
Žvilgsnis į tamsiąją spalvos pusę
Nors rojaus paukščiai yra žinomi dėl savo dramatiškų spalvų, jų vizualinės komunikacijos biofluorescencinis aspektas anksčiau nebuvo tyrinėtas ir kelia naujų klausimų apie tai, kaip šie paukščiai naudoja regimuosius signalus, sako tyrimo vadovas dr. Rene Martin.
Akinančio paukščių pasaulio tyrimas
Netrukus paaiškėja, kad yra daug daugiau biofluorescencinių rūšių, nei manyta anksčiau. Dr. Johnas Sparksas, Amerikos gamtos istorijos muziejaus Niujorke Ichtiologijos skyriaus kuratorius, daugiau nei prieš dešimtmetį nustatė daugelio žuvų rūšių biofluorescenciją. Nuo tada jis suabejojo, kaip šis bruožas paplitęs tarp kitų gyvūnų. Prieiga prie didžiulės paukščių pavyzdžių kolekcijos muziejuje ir išsamus tyrimas su mėlyna šviesa galiausiai patvirtino jo įtarimus dėl rojaus paukščių.
Nauja evoliucijos šviesa
Mokslininkai nunešė paukščius į be šviesos patalpą, nufotografavo juos ir išmatavo jų šviesą. Priklausomai nuo rūšies, fluorescencija pasireiškė įvairiose kūno dalyse, pavyzdžiui, pilve, krūtyse, galvoje ir kakluose. Kai kurių paukščių burnos viduje buvo ryškios plunksnos, žvilgantys snapai arba švytinčios dėmės.
Biofluorescencijos svarba mokslui ir technologijoms
Iš galo 11 000 žinomų paukščių rūšių tik kelios grupės rodo fluorescenciją. Kai kurie mokslininkai įtaria, kad rojaus paukščiai ir papūgos naudoja šį gebėjimą bendravimui ar dauginimuisi. Biofluorescencijos tyrimas yra labai svarbus norint išsiaiškinti, kaip skirtingos grupės išsivystė, kad galėtų bendrauti. Šios išvados taip pat galėtų prisidėti prie medicinos ar technologijų pažangos.
Labai tikėtina, kad jei biofluorescencija pasireikš daugelyje gyvybės formų, ji turės naudingų pasekmių ją gaminantiems asmenims.
Mindy Weisberger yra mokslo žurnalistė ir žiniasklaidos prodiuserė, kurios darbai pasirodė „Live Science“, „Scientific American“ ir „How It Works“.