Ekspertas perspėja: karas tarp NATO ir Rusijos – atgalinis skaičiavimas iki 2027 m.

Ekspertas perspėja: karas tarp NATO ir Rusijos – atgalinis skaičiavimas iki 2027 m.

Didžiosios Britanijos karinis ekspertas Edas Arnoldas iš Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto (Rusi) savo naujausiuose komentaruose pabrėžė realų karinio konflikto tarp Rusijos ir NATO pavojų. Anot Arnoldo, toks karas gali prasidėti jau 2027 m., o Baltijos šalys bus nukreiptos kaip galimas blykstės taškas. Tai kelia nerimą keliančių klausimų dėl NATO šalių, ypač Vokietijos, ginklavimosi strategijos.

Bundesveras turi skubiai panaudoti gynybos išlaidas, o ne ištempti jas dešimčiai metų. Arnoldas ragina sparčiai plėsti patikrintų ginklų sistemų atsargas, ypač artilerijos šaudmenų srityje. Rekomenduojamos ginklų sistemos apima, pavyzdžiui, sparnuotąją raketą „Taurus“, pagrindinį mūšio tanką „Leopard 2 A8“ ir šarvuotą transporto priemonę „Boxer“, kurios visos yra labai svarbios būsimam kariniam operatyviniam pajėgumui.

Ginkluotės investicijos ir karinis pasirengimas

Arnoldas pabrėžia, kad tokios oro gynybos sistemos kaip IRIS-T ir priešlėktuvinis tankas Gepard Ukrainos konflikte pasirodė esąs itin veiksmingos. Jis pabrėžia, kad Vokietija turėtų atsisakyti idėjos įsigyti technologiškai pranašesnes amerikiečių ginklų sistemas, tokias kaip F-35 ir „Patriot“ oro gynybos sistema. Vietoj to, turi būti gaminama daug tvirtų ir patikimų sistemų. Visų pirma, didėjanti bepiločių orlaivių svarba šiuolaikiniam karui reikalauja masiškai padidinti gamybos pajėgumus Vokietijoje.

Suvalkų plyšys – sausumos jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos – įvardijama kaip potencialus konflikto sukėlėjas. Arnoldas taip pat perspėja, kad netyčiniai kariniai nesusipratimai ar eskalacijos tarp NATO šalių ir Rusijos gali bet kada sukelti didelį konfliktą.

NATO ir karinis mobilumas

Nuo 2014 metų NATO daugiausia dėmesio skiria patikimo atgrasymo ir gynybos atkūrimui. Ši strategija reikalauja reikšmingų karinių pajėgų paskirstymo ir sprendimų priėmimo procesų koregavimo. Po ilgo krizių valdymo etapo grįžimas prie aljanso gynybos įgavo naują aktualumą sumažinus NATO būstinių ir personalo skaičių, kad vis dar būtų galima realiai kariauti „būtinumo karus“.

Šiame kontekste vis svarbesnė tampa NATO parengties iniciatyva 4-30, kurios tikslas – per 30 dienų veikti 30 kovinių orlaivių eskadrilių, 30 didelių karo laivų ir 30 kovinių batalionų. Pagrindinė NATO strategijos tema išlieka karinis mobilumas, kurį apsunkina infrastruktūros iššūkiai ir reguliavimo reikalavimai. Siekdamos geriau pasiruošti galimoms grėsmėms, NATO šalys suaktyvino pratybas, perkeldamos didesnius dalinius.

Atsižvelgiant į įtemptą geopolitinę situaciją ir Arnoldo perspėjimus, norint užtikrinti saugumą Europoje, reikalingas greitas ir ryžtingas NATO šalių atsakas. Anot Arnoldo, konfliktas su Rusija gali tapti realybe 2027 metais, jei nebus nedelsiant imtasi atitinkamų priemonių.

Daugelis iššūkių, su kuriais šiandien susiduria NATO, yra strateginių pokyčių po Šaltojo karo pabaigos pasekmė. Siekiant sustiprinti pasitikėjimą ir patikimumą aljanso viduje, būtinos reformos ir karinių struktūrų pritaikymai.

Kaip vienna.at ataskaitų, tarptautinio saugumo padėtis kelia nerimą daugeliui šalių. Ginkluoto konflikto tarp NATO šalių ir Rusijos potencialas vis dar egzistuoja, jį dar labiau skatina geopolitinė įtampa. Valstybių ir aljansų, ypač NATO, pasirengimas yra labai svarbus kovojant su tokiomis grėsmėmis.

Edas Arnoldas skubiai perspėja pranešime nau.ch kad konfliktas Baltijos šalyse gali greitai paaštrėti ir reikalauja imtis iniciatyvių priemonių. Tokias nuomones patvirtina stabilių gynybos strategijų, tokių kaip yra, poreikio analizės swp-berlin.org yra pateikti, pagrįsti.