Rusija ir Ukraina pradeda pirmąsias tiesiogines derybas per trejus metus
Sumaištis ir chaosas apibūdino pirmąją tiesioginių Rusijos ir Ukrainos derybų dieną po trejų metų. Žvilgsnis į įvykius Stambule ir šių derybų iššūkius.

Rusija ir Ukraina pradeda pirmąsias tiesiogines derybas per trejus metus
Penkias dienas Stambule tvyrojo sumaištis dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiūlymo pradėti tiesiogines derybas su prezidentu Ukraina. Diena, kai turėjo prasidėti šios derybos, iš pradžių atnešė tik dar didesnį chaosą: septynias valandas trukęs stebėjimas Bosforo sąsiaurio pakrantėje, audringa suirutė priešais Rusijos konsulatą ir galiausiai Ukrainos prezidento sprendimas, galintis atverti naują skyrių šiame painiame konflikte.
Chaotiškos scenos Stambule
The chaotiškos scenos, kuris ketvirtadienį vyko Stambule, nurodė sunkų kelią. Kai žiniasklaida auštant atvyko į Dolmabahče rūmus, Ukraina dar nepatvirtino, ar dalyvaus, taip pat nebuvo jokių duomenų apie jos delegacijos sudėtį. Turkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas CNN sakė, kad „joks susitikimas dar nesuplanuotas“.
Pokalbių svarba
Vietoj to, Kremliui CNN patvirtinus, kad Putinas tikrai nepasirodys, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sostinėje Ankaroje surengė derybas su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoğanu. „Laukti yra geriau, nei žinoti rezultatą“, – juokavo Stanislavas Ivaščenka, Rusijos gynybos ministerijos korespondentas, laukęs tarp kavos prisigėrusių žurnalistų. „Visi pavargo nuo šio karo, bet mes apginsime savo poziciją“.
Rusijos padėtis ir iššūkiai
Užsispyręs Rusijos savo pozicijos gynimas yra pagrindinė priežastis, kodėl Rusijos prezidentas prieš penkias dienas netikėtai pasiūlė šias derybas. Susidūręs su Kijevo ir jo sąjungininkų ultimatumu pasirašyti 30 dienų paliaubas arba susidurti su naujomis griežtomis sankcijomis, V. Putinas pasirinko trečią kelią. „Siūlome Kijevo valdžiai atnaujinti derybas, kurias jos nutraukė 2022 m.“, – sakė jis anksti sekmadienį surengtame pranešime.
Donaldo Trumpo vaidmuo
Prie situacijos sudėtingumo prisideda ir Rusijos bei Ukrainos interesai Donaldo Trumpo atžvilgiu. JAV prezidentas dar kartą užsiminė, kad gali dalyvauti derybose, sakydamas: „Jei kas atsitiks, svarstyčiau atvykti penktadienį“. Baltųjų rūmų atstovai Keithas Kelloggas ir Steve'as Witkoffas penktadienį jau turi būti Stambule.
Zelenskio sprendimas ir pagarba Trumpui
Savo pasirodymu Zelenskis nebandė nuslėpti, kad D. Trumpas suvaidino pagrindinį vaidmenį priimant galutinį sprendimą užmegzti ryšius su Rusija. Po susitikimo su R. T. Erdoganu jis pareiškė, kad ne tik siųs delegaciją į Stambulą, bet jai turėtų vadovauti aukštesnio rango pareigūnas nei Rusijos pusė – gynybos ministras Rustemas Umerovas, „iš pagarbos prezidentui Trumpui“.
Santykių ateitis
Rusija taip pat atidžiai stebi, koks bus D. Trumpo sprendimas, ir tikisi žadėto santykių atkūrimo. Trumpas galėjo kurstyti tas viltis, kai žurnalistams Abu Dabyje pasakė: „Nieko neatsitiks, kol mes su Putinu nesusibursime“.
Buvęs Rusijos diplomatas Borisas Bondarevas, kuris 2022 metais paliko savo postą Ženevoje, mano, kad susitikimas su D. Trumpu būtų reikšmingas Putino laimėjimas, o jis nerodo susidomėjimo susitikti su Zelenskiu. „Dvi didžiosios jėgos turėtų susiburti ir aptarti, kaip pavaldžios šalys turėtų gyventi po jų skėčiu“, – sakė jis interviu CNN iš Šveicarijos. – Taip jis mato pasaulį. Štai kodėl Zelenskis netelpa.