Draudimas merginoms dėvėti skaras: Konstitucija ar diskriminacija?

Draudimas merginoms dėvėti skaras: Konstitucija ar diskriminacija?

2025 m. spalio 23 d. Austrijoje karštų diskusijų sukels planuojamas įstatymo projektas, draudžiantis skareles merginoms iki 14 metų. Pasiūlyme numatoma uždrausti mokyklose nešioti skareles – reglamentą, kurį panašia forma Konstitucinis Teismas (VfGH) jau panaikino 2020 metais. Teismas nusprendė, kad toks draudimas pažeidžia valstybės religinį neutralumą ir diskriminuoja musulmones moteris.

Dabartiniame peržiūros procese reakcijos į naująjį projektą daugiausia buvo klasifikuojamos kaip neigiamos. Tokios institucijos kaip teisingumo ministerijos ir religinės bendruomenės išreiškia didelį susirūpinimą dėl įstatymo konstitucingumo ir diskriminacinio pobūdžio. Advokatų asociacija pabrėžia sąvokos „galvos uždengimas“ apibrėžimo neaiškumus, o Lygių galimybių advokatas kritikuoja vienpusišką dėmesį skarai.

Religinis neutralumas ir diskriminacija

Teisės ekspertai perspėja, kad įstatymas vienpusiškai veikia mergaites musulmones, nevartoja lyties ir religijos atžvilgiu neutralios kalbos. Toks nevienodas požiūris sulaukia aštrios kritikos, ypač atsižvelgiant į turimus duomenis, kuriuose pateikiama nedaug patikimų skaičių apie nukentėjusius studentus. Religijos atstovai taip pat skundžiasi konsultacijų su musulmonų jaunimu stoka.

Pagrindinis kritikų susirūpinimas yra studentų, kurie dėvi skarelę dėl religinių priežasčių, pašalinimas. Austrijos islamo religinė bendruomenė (IGGÖ) ir Alevi religinė bendruomenė projektą apibūdina kaip pagrindinių teisių pažeidimą ir perspėja dėl atrankinio draudimo, kuris galioja tik musulmonėms merginoms, o berniukams panašios taisyklės nėra taikomos.

Palaikymas ir rūpesčiai

Nepaisant vyraujančių kritiškų balsų, yra ir įstatymo šalininkų. Psichologai tvirtina, kad draudimas galėtų padėti skatinti vaikų tapatybės vystymąsi, nes mokykloje jie galėtų augti be religinių simbolių. Privalomųjų mokyklų mokytojų profesinė sąjunga akcentuoja apsisprendimo tikslą, tačiau atkreipia dėmesį ir į papildomos naštos mokykloms riziką.

Iš viso įstatymo projektui pateikta per 400 pastabų. Didžioji dalis šių atsiliepimų, kurių dauguma gaunama iš privačių asmenų, baiminasi diskriminacijos. Federalinė jaunimo taryba ir IGGÖ aiškiai atmeta įstatymą, nes mano, kad jis pažeidžia religijos laisvę ir lygybės principą. Teisingumo ministerijai kyla abejonių dėl praktinio įstatymo įgyvendinimo, ypač dėl siekiamų sankcijų, kurios numato administracines baudas iki 1000 eurų. Dabartiniai pokyčiai kelia klausimų dėl įstatymo projekto teisinio pagrindo ir galiojimo.

Apskritai lieka neaišku, ar projektas išliks toks, koks yra dabar, nes diskusijos apie religinių drabužių tvarkymą mokyklose tęsiasi. Kaip rodo dabartinės diskusijos, teisė į lygybę ir valstybės religinis neutralumas yra pagrindiniai ginčų taškai būsimame politiniame kraštovaizdyje.

[Krone] praneša, kad...

[MyDistrict] pabrėžia, kad...

[Kurier] priduria, kad...