Anglų kalba Indijoje: kolonijinis palikimas ar pranašumas kalbai?

Anglų kalba Indijoje: kolonijinis palikimas ar pranašumas kalbai?

Kai XVII amžiuje britų prekybininkai išsilaipino Indijos pakrantėse ieškodami prieskonių ir šilko, jie pasiliko šimtmečius, palikdami palikimą, kuris formuotų tautą dar ilgai po jų kolonijinės valdžios pabaigos: anglų kalbą.

Anglų kalbos įsiskverbimas į Indijos gyvenimą

Bėgant amžiams anglų kalba giliai įsitvirtino Indijos gyvenime – iš pradžių kaip prekybos įrankis, vėliau kaip teisės kalba ir galiausiai kaip privilegijų ženklas. Po daugiau nei dešimtmetį nacionalistinio valdymo, vadovaujant ministrui pirmininkui Narendra Modi ir jo partijai Bharatiya Janata (BJP), anglų vaidmuo Indijoje dabar susiduria su vienu didžiausių iššūkių jos istorijoje.

Gėda ir tautinė tapatybė

„Tiems, kurie kalba angliškai, netrukus bus gėda“, – praėjusį mėnesį pareiškė vidaus reikalų ministras Amitas Shahas, įžiebdamas karštas diskusijas apie nacionalinę tapatybę ir socialinį mobilumą 1,4 milijardo žmonių turinčioje poliglotinėje šalyje. Shahas paaiškino, kad „mūsų šalies kalbos yra mūsų kultūros brangenybės“, o be jų „mes nustojame būti tikrai indiškais“.

Kolonijinės eros palikimas

Iš pradžių anglų kalba buvo naudojama Indijoje kaip knygų ir sutarčių kalba. Tačiau britų valdžiai iš Gujrato uostų išplitus į Delio rūmus, ji tapo kolonijinio elito lingua franca. Atkūrus nepriklausomybę Indija susidūrė su dilema: su šimtais kalbų ir tarmių kilo klausimas, kokia kalba turėtų atstovauti naujajai šaliai. Hindi kalba, vyraujanti šiaurėje, buvo pasiūlyta kaip kandidatė į oficialiąją kalbą.

Atsparumas anglų kalbai

Tačiau stiprus nehindiiškai kalbančių regionų, ypač pietų, pasipriešinimas užtikrino, kad anglų kalba galėtų likti tik laikinai vienijančiu veiksniu. Šis palikimas ir šiandien turi įtakos ir vis dar kelia pasipiktinimą. „Manau, kad anglų kalba yra kolonijinių valdovų kalba“, - sakė Pradeep Bahirwani, išėjęs į pensiją įmonės vadovas iš Bengalūro. „Mūsų nacionalinė kalba turėtų būti kalba, kurios šaknys yra Indijoje“.

Kritika ir rūpesčiai

Kritikai teigia, kad Shaho pareiškimai kelia grėsmę šalies konkurencingumui pasauliniu mastu. Anglų kalbos lygtį su kultūrine gėda jie laiko siaura perspektyva, kuria be reikalo siekiama išnaikinti kolonijinės eros likučius, leidžiančius Indijai dominuoti pasaulinės prekybos kalba. „Žmonių troškimas turėti prieigą prie kalbos, kuri yra gerbiama tarptautiniu mastu“, – sakė indų kalbininkė Ayesha Kidwai iš Jawaharlal Nehru universiteto Naujajame Delyje. „Nemanau, kad tai vis dar yra kolonializmo palikimas“.

Nesutarimai gatvėse

Tačiau įtampa, susijusi su kalba, jau neapsiriboja parlamentiniais debatais – ji išsilieja į gatves. Praėjusią savaitę vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas karštas konfliktas traukinyje Mumbajaus finansų centre, išplito po to, kai keleivis buvo tariamai persekiojamas dėl negebėjimo kalbėti regionine maratų kalba. Riaušės kilo ir kitose miesto vietose, kurias paskatino federalinės vyriausybės siekis propaguoti hindi kalbą – kalbą, glaudžiai susijusią su BJP šiaurės Indijos valdžios baze ir dažnai laikoma pagrindine partijos nacionalinės vienybės ir induistų tapatybės vizija.

Politinis kalbos vaidmuo

Nuo 1947 m., kai Indija tapo nepriklausoma nuo Didžiosios Britanijos, anglų kalbos statusas Indijoje buvo giliai politinis ir susipynęs su tapatybės, galios ir nacionalinės krypties klausimais. Šiandien anglų kalba yra viena iš kelių oficialių Indijos kalbų, kuria kalba apie 10% gyventojų. 2011 m. surašymo duomenimis, hindi kalba yra pirmoji kalba apie 44 % piliečių. Pastaraisiais metais Modi vadovaujama BJP ypač daug dėmesio skyrė hindi kalbos propagavimui ir anglų kalbos vartojimo viešajame gyvenime mažinimui.

Anglų kalba kaip rimta kalba

2023 m. G20 viršūnių susitikimo Naujajame Delyje atidarymo metu kvietimai buvo išsiųsti ne „Indija“, o pavadinimu „Bharat“, sanskrito arba hindi kalba. Tai paskatino spėliones, kad vyriausybė galiausiai ketina visiškai panaikinti anglišką šalies pavadinimą.

Perinterpretuoti kolonijinės eros palikimą

Plačiai paplitęs anglų kalbos įsisavinimas gali būti siejamas su XIX amžiaus britų politiko Thomaso Macaulay, kuris pasisakė už šios kalbos naudojimą kaip mokymo priemonę vietoj tradicinių elitinių kalbų, tokių kaip sanskritas ar persų. Jo vizija buvo visiškai elitinė – sukurti klasę dalykų, kurie „krauju ir spalvomis būtų indiški, bet angliški skoniu, nuomonėmis, morale ir protu“.

Socialinė nelygybė per kalbą

Tačiau anglų kalbos dominavimas taip pat pagilino socialinę nelygybę. Kalbos nemokantys žmonės yra išstumti iš pelningos karjeros, o turtingesnės, miesto ar aukštesnės klasės šeimos yra daug labiau linkusios mokėti anglų kalbą. Mokyklos, kuriose mokoma anglų kalbos, daugiausia sutelktos miesto vietovėse, išskiriant kaimo ir žemesnių kastų bendruomenes.

Išsaugoti Indijos kultūrinę įvairovę

Anglų ir hindi kalbų dominavimas bei sparti urbanizacija smarkiai nustūmė daugelį šalies vietinių kalbų. UNESCO priskiria beveik 200 indų kalbų nykstančioms, o pagal Indijos liaudies kalbų tyrimą per pastaruosius 50 metų išnyko daugiau nei 220 kalbų. Taigi, atrodo, kad anglų kalbos ateitis Indijoje išlieka reikšminga, nes daugelis mano, kad jos vaidmuo visuomenėje yra būtinas.

„Mes negalime sau leisti nesimokyti anglų kalbos Indijoje“, – sakė Shivam Singh, pirmasis savo šeimos studentas, kalbantis angliškai. „Esame besivystanti šalis ir turime mokytis iš pasaulio.