Kalbos galia: jidiš kalbos supratimas holokausto šešėlyje

Kalbos galia: jidiš kalbos supratimas holokausto šešėlyje

2025 m. kovo 27 d. Wiesenthal Holokausto studijų institute (VWI) Vienoje Tel Avivo universiteto docentė Hannah Pollin-Galay skaitys paskaitą "Žodžių mikroistorija. Holokaustas-jidiš kaip langas į kalinių gyvenimą". Paskaitos pradžia 18.30 val. ir aptaria esminius pokyčius, kuriuos holokaustas atnešė jidiš kalba. Renginys vyks anglų kalba ir norint dalyvauti būtina išankstinė registracija anmelde@vwi.ac.at. Daugiau informacijos rasite adresu OTS rasti.

Paskaitoje ypač kalbama apie „kurbn-jidiš“ – unikalios žodyno formos, kurią Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo sugalvojo išgyvenę žydai, raidą. Prieš Holokaustą jidiš kalba nesugebėjo tinkamai apibūdinti traumuojančių nelaisvės, mirties ir nužmogėjimo patirčių. Dėl karo kaliniai sukūrė arba pritaikė daugybę naujų jidiš kalbos žodžių ir posakių, kad galėtų lingvistiškai apdoroti savo patirtį.

Kalbos naujovės

Savo paskaitoje Pollin-Galay pristatys dvi pagrindines sąvokas, kurios atsirado šiame naujame sociolekte. Šie terminai reiškia vagysčių ir vokiečių ir jidiš susidūrimų Holokausto metu temas. Autoriai ir intelektualai, tokie kaip Nachman Blumenthal, Yisrael Kaplan ir Chava Rosenfarb, prisidėjo prie šių naujų kalbinių elementų dokumentavimo. Jie apdorojo savo traumuojančius išgyvenimus kurdami kalbą, kurioje buvo atsižvelgta į moralines ir egzistencines dilemas, su kuriomis jie susidūrė.

Pavyzdžiui, minimi nauji terminai, tokie kaip „shabrivin“ (plėšimas) ir „kuzinka“ (išnaudojama seksualinė praktika), kurie ryškiai atspindi išgyvenimo iššūkius ir konfliktus. „Holokausto jidiš“ poetinė ir literatūrinė reikšmė išreiškiama tokių rašytojų, kaip Rosenfarb ir Ka-Tzetnik, darbuose. Šie autoriai savo tekstuose nagrinėja tokias temas kaip korupcija, tapatybė ir atsparumas, kurios taip pat labai aktualios šiandienos diskusijoms apie žydų istoriją ir tapatybę.

Išplėstas kontekstas

Be kalbinių aspektų, paskaita žiūrima ir istoriniame kontekste. Pavyzdžiui, Eichmanno teismas pakeitė socialinį vokiečių kalbos suvokimą Izraelyje ir sukūrė ypatingą akustinį buvimą. Žmonės, kurie kalbėjo ir davė parodymus šiame procese, vokiečių kalbą traktavo mažiau kaip „nacių kalbą“, o labiau kaip savo konkrečios istorinės tikrovės dalį. Šie pokyčiai padeda plėtoti dabartines vokiečių kalbos perspektyvas ir jos kultūrinę reikšmę po Holokausto.

Hannah Pollin-Galay savo tyrimuose ir publikacijose, ypač knygoje „Occupied Words: What the Holocaust padarė jidiš“, gilinosi į kalbinių pokyčių Holokausto metu temą. Šis kūrinys gavo 2024 m. Nacionalinį žydų knygos apdovanojimą Holokausto studijų kategorijoje. Pollin-Galay apibendrina jidiš kalbos svarbą ir jos transformacijas sprendžiant Holokausto istoriją.

Šių kalbinių naujovių tyrinėjimas atveria naują požiūrį į žydų istoriją ir su tuo susijusį tapatybės klausimą. Todėl paskaita žada gilų kalbos, traumų ir istorijos nagrinėjimą.