Aukštapelkės atgaivinimas: buveinių ir klimato apsaugos palyginimas!

Aukštapelkės atgaivinimas: buveinių ir klimato apsaugos palyginimas!

Šiuo metu Hochmoor Schrems gamtos parke vykdomas platus renatūravimo ir sąmoningumo didinimo projektas, kurio tikslas – atkurti buveines regione ir apsaugoti retas rūšis. Gubernatorė Johanna Mikl-Leitner pabrėžia atsakomybę už Žemutinės Austrijos gamtos lobių išsaugojimą. Šis projektas yra pavyzdys, kaip gamtos ir klimato apsauga gali veiksmingai veikti kartu. Paaiškėjo, kad į pelkę panašaus kraštovaizdžio apsauga yra būtina regiono klimato apsaugai. Valstybės tarybos narė Susanne Rosenkranz pabrėžia pelkių svarbą šiame kontekste, nes jie atlieka vertingą anglies absorbentų funkciją.

Projekto vadovas Thomas Kainz praneša apie visapusišką buveinių ir rūšių apsaugos bei klimato apsaugos derinį. Įgyvendinant projektą jau buvo surengtos kelios informuotumo didinimo veiklos, įskaitant „Rankos bendruomenės dieną“. Schremser Hochmoor užima 300 hektarų plotą. Jis kentėjo nuo drenažo ir durpių kasybos padarinių iki devintojo dešimtmečio, kol 2000 m. buvo pradėtas saugoti. Šiandien tai yra nykstančių rūšių, tokių kaip mažoji skraidyklė ir pelkinė varlė, prieglobstis.

Veiksmingos renatūravimo ir apsaugos priemonės

Pelkių atkūrimas apima įvairias priemones, skirtas stiprinti ekosistemų funkcijas ir suteikti prieglobstį nykstančioms rūšims. Įgyvendinti tikslai – penkių lakštinių polių statyba, siekiant stabilizuoti pelkių vandens lygį, ir kryptingas medžių mažinimas, siekiant padidinti šviesos kiekį. Šios priemonės skatina durpių samanų augimą, kuris yra labai svarbus CO₂ saugojimui durpiniuose dirvožemiuose. Be to, siekiant skatinti visuomenės supratimą ir vertinimą, perteikiamos žinios apie pelkių svarbą.

Renatūravimo priemonės buvo sutelktos į dvi dalis, kurių teigiamas plotas yra 2,6 ha. Rezultatai rodo, kad ši iniciatyva ne tik prisideda prie nykstančių populiacijų apsaugos, bet ir įgalina buveinių sujungimo bei apsaugos nuo genetinės izoliacijos priemones. Į ateitį orientuotas žingsnis – planuoti naujus renatūravimo projektus, siekiant toliau plėsti mūsų sėkmę.

Klimato apsauga renatūruojant pelkynus

Aukštapelkių svarbą klimato apsaugai vargu ar galima pervertinti. Biologinės įvairovės fondo duomenimis, Vokietijos pelkės sukelia didelę žemės ūkio išmetamų teršalų dalį. Durpynų sausinimas sudaro apie 6–7 % šalies šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Natūralios klimato apsaugos veiksmų programoje suformuluoti ambicingi šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslai, kuriems reikalingas plataus masto peršlapinimas ir pelkių atkūrimas, kad klimato tikslai būtų pasiekti iki 2045 m.

Neigiamas durpynų balansas kelia nerimą: iškilusiems durpynams gresia didelis pavojus, o daugelyje vietovių apsaugos būklė kelia nerimą. Siekiant veiksmingai įveikti iššūkius, būtina skubiai išplėsti apsaugą, įtraukiant grėsmingas pelkių buveines. Dabartiniai renatūravimo ir apsaugos reikalavimai yra apibendrinti Need for action on pelkių apsauga ir rodo, kad daugelio žemyninėje zonoje esančių pelkių būklė klasifikuojama kaip „neadekvati“.

Šremso gamtos parko bendruomenė iki 2028 m. planuoja tapti pirmuoju sertifikuotu pelkių miestu pagal RAMSAR konvenciją. Šis įsipareigojimas pabrėžia būtinybę integruotai įgyvendinti priemones, skirtas užtikrinti biologinę įvairovę ir atgaivinti durpynų ekosistemų funkcijas. Žemutinėje Austrijoje akivaizdu, kad aukštapelkių renatūravimas yra perspektyvus projektas, naudingas ne tik gamtai, bet ir regioninei klimato politikai.