Blümelis reikalauja: grąžinti atominę energiją už ekonominę nepriklausomybę!

Blümelis reikalauja: grąžinti atominę energiją už ekonominę nepriklausomybę!

Buvęs finansų ministras Gernotas Blümelis neseniai duodamas interviu oe24.TV išdėstė savo požiūrį į ekonomikos krizę ir rekordines kainas Europoje. Jis pabrėžia, kad dabartinė ekonominė situacija nesuteikia lengvų sprendimų. Energetikos tema, kuri vis labiau iškyla diskusijose apie ekonominius iššūkius, yra ypač svarbi. Blümelis kritikuoja Vokietijos branduolinės energijos atsisakymą ir jos neigiamą įtaką nepriklausomybei nuo Rusijos. Jo nuomone, Vokietija ir Austrija, siekdamos sustiprinti energijos tiekimo saugumą, turėtų pasekti Prancūzijos pavyzdžiu ir surengti objektyvias diskusijas apie branduolinės energijos panaudojimą.

Blümelis, dabar dirbantis „Mare Tech Park“ generaliniu direktoriumi, ragina užtikrinti didesnį duomenų skaidrumą ir panaikinti reguliavimą dirbtinio intelekto srityje. Tai būtina norint neprarasti ryšio su technologijomis. Paklaustas apie galimą Sebastiano Kurzo sugrįžimą į politiką, Blümelis sakė, kad šiuo metu nejaučia motyvacijos sugrįžti.

Dirbtinis intelektas ir augantis energijos poreikis

Lygiagrečiai su Blümelio nuomone, duomenų centrų energijos suvartojimas Europoje labai padidės dėl vis dažniau naudojamo dirbtinio intelekto (AI). Apskaičiuota, kad iki 2030 m. energijos poreikis viršys 150 teravatvalandžių, o tai beveik dvigubai viršija dabartinį suvartojimą ir, kaip manoma, sudarys apie penkis procentus visos Europos suvartojamos elektros energijos. Nepaisant didelių tiekėjų, tokių kaip „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“, pastangų pereiti prie atsinaujinančios energijos, didžioji dalis šių duomenų centrų elektros energijos ir toliau gaunama iš iškastinio kuro.

Šio padidėjimo pasekmės jau pastebimos: pavyzdžiui, „Google“ CO2 emisija pernai išaugo 13 procentų ir viršijo 14,3 mln. Šiuo metu bendrovė pasirašė sutartį su „Kairos Power“ dėl mažų modulinių branduolinių reaktorių įsigijimo, kad patenkintų ateities energijos poreikius. Tikimasi, kad pirmoji iš šių elektrinių bus pradėta eksploatuoti iki 2030 m.

Europos veiksmai klimato kaitos srityje

Tarptautinė klimato politika taip pat turi didelę įtaką energetikos politikos sprendimams Europoje. Europos klimato apsaugos politikos tikslas – sumažinti klimato kaitos poveikį ir aplinkai bei klimatui kenksmingą veiklą. ES užsibrėžė ambicingus tikslus, įskaitant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą iki 2030 m. sumažinti 55 procentais, palyginti su 1990 m., ir pasiekti klimato neutralumą iki 2050 m.

Federalinė aplinkos agentūra praneša, kad ES praeityje sėkmingai sumažino šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir 2020 m. viršijo savo tikslus, iš dalies dėl koronaviruso pandemijos. Pastaraisiais metais taip pat buvo pristatytas klimato paketas „Fit for 55“, kuriame yra daug priemonių šiems tikslams paremti. „REPower EU“ iniciatyva siekiama sumažinti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro ir ragina daug investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius.

Diskusijos apie energijos rūšių derinį ir būtinybę mažinti iškastinį kurą bei įvertinti naujas technologijas, tokias kaip branduolinė energija, tampa vis svarbesnės politinių, ekonominių ir ekologinių aspektų sąveikoje.