Vokietija pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo dislokuoja karius užsienyje

Vokietija pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo dislokuoja karius užsienyje

Vilnius, Lietuva – Kancleris Friedrichas Merzas Lietuvoje paleido novatorišką vokiečių brigadą, kuri padės apsaugoti rytinį NATO flangą. Jis ketvirtadienį pareiškė: „Mūsų Baltijos šalių sąjungininkų saugumas yra ir mūsų saugumas“, nes tebesitęsia susirūpinimas dėl Rusijos agresijos.

NATO rytinio flango stiprinimas

Merzas pabrėžė, kad Vokietijos karinių pajėgų stiprinimas siunčia signalą sąjungininkams investuoti į savo saugumą. Brigados dislokavimas Lietuvoje yra pirmas kartas nuo Antrojo pasaulinio karo, kai vokiečių brigada ilgą laiką dislokuota už Vokietijos ribų. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda po susitikimo su Merzu sakė: "Tai istorinė diena. Pasitikėjimo, atsakomybės ir veiksmų diena."

Visiška parengtis veikti iki 2027 m

Nuo 2017 metų Vokietija dislokuoja karius Lietuvoje – tiesiai prie sienos su Rusijos eksklavu Kaliningradu ir Maskvos sąjungininke Baltarusija – siekdama užtikrinti rytinę NATO sieną. Su nauja brigada Vokietija gerokai gilina savo įsipareigojimus. Avansinė sargyba pradėjo ruoštis šiek tiek daugiau nei prieš metus ir praėjusį rudenį išaugo iki maždaug 250 žmonių „aktyvinimo štabo“. Tikimasi, kad iki 2027 metų pabaigos 45-oji šarvuočių brigada pasieks visas savo pajėgas – apie 5000 karių, dislokuotų Rukloje ir Rudninkuose.

Svarbus karinis buvimas Vilniuje

Dešimtys karinių sraigtasparnių ketvirtadienio vidurdienį praskriejo virš Vilniaus centrinės Katedros aikštės dėl lietaus pasibaigus inauguracijai. Dalyvavo šimtai karių ir žiūrovų. Merzas renginyje sakė: „Saugoti Vilnių reiškia ir Berlyno apsaugą“. Dislokavimas Lietuvoje yra dalis Vokietijos pastangų sustiprinti savo karinius pajėgumus po ilgus metus trukusios aplaidumo, nes NATO narės patiria spaudimą dėl tolesnio gynybos išlaidų didinimo, galimo Rusijos agresijos ir Vašingtono spaudimo.

Masiškai atnaujinti Bundesverą

Merzas paaiškino, kad Vokietija „masiškai investuoja į savo ginkluotąsias pajėgas“ už naujos brigados ribų. „Taip pat norėtume pasiųsti ženklą savo sąjungininkams: dabar ryžtingai investuokime į savo pačių saugumą“, – pridūrė jis. „Kartu su partneriais esame pasiryžę ginti Aljanso teritoriją nuo bet kokios – iš tikrųjų bet kokios – agresijos. Mūsų Baltijos šalių sąjungininkų saugumas yra ir mūsų saugumas.

Padidinti gynybos išlaidas Lietuvoje

Lietuva sausį paskelbė, kad nuo kitų metų padidins išlaidas gynybai iki 5–6 procentų BVP, o ne kiek daugiau nei 3 procentai. Taip Lietuva tapo pirmąja NATO valstybe, užsibrėžusia JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalaujamą 5 proc. Rengiamas planas, pagal kurį visos sąjungininkės iki 2032 m. savo gynybos biudžetams skirtų 3,5% BVP, o dar 1,5% – potencialiai su gynyba susijusiems objektams, tokiems kaip infrastruktūra – keliai, tiltai, oro uostai ir jūrų uostai.

Tikslai iki 2032 m

Merzas Lietuvoje paaiškino, kad šie skaičiai atrodo „protingi ir taip pat pasiekiami“ – bent jau artimiausiu laikotarpiu iki 2032 m. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius šią savaitę paskelbė, kad per ateinančius penkerius–septynerius metus planuojama kasmet didinti išlaidas gynybai 0,2 procentinio punkto.

Diplomatinės pastangos taikai Ukrainoje

Merzas sustiprino diplomatines pastangas pasiekti paliaubas Ukrainoje, pradėjęs eiti pareigas anksčiau šį mėnesį. „Mes tvirtai palaikome Ukrainą, bet taip pat esame kartu kaip europiečiai ir, kai tik įmanoma, žaidžiame kaip komanda su JAV“, – sakė jis.