Putino branduolinė galia: Vokietiją ir Europą laiko Rosatom įkaitais!

Putino branduolinė galia: Vokietiją ir Europą laiko Rosatom įkaitais!

Naujas ARTE dokumentinis filmas pabrėžia strateginę Rusijos branduolinės energetikos svarbą ir jos įtaką geopolitinei situacijai Europoje. 90 minučių trukmės filme analizuojama Vladimiro Putino vadovaujamos Rusijos branduolinės bendrovės „Rosatom“ plėtra ir jos valdymas beveik 50% pasaulinių urano atsargų. Kaip praneša Oekonews, Europos šalių priklausomybė nuo Rusijos technologijų ir urano yra aiškiai matoma, ypač tokiose valstybėse kaip Slovakija, Vengrija ir Bulgarija, kurios naudojasi Rusijos atominėmis elektrinėmis. reikalingi strypai.

Prancūzijos ir Rusijos bendradarbiavimas branduolinės energetikos srityje taip pat išlieka nenutrūkstamas. Remiantis analize, 57 atominės elektrinės Prancūzijoje patenkina apie 75 % šalies elektros poreikių, iš kurių 10 % gaunama iš Italijos. Jei šalių santykiai ir toliau įtemps, ateityje gali kilti pavojus elektros energijos paklausai. Nepaisant geopolitinės įtampos, ypač Ukrainos karo kontekste, Prancūzija ir Rusija rodo abipusį dėmesį bendradarbiaujant energetikos srityje.

Bendradarbiavimo rizika

Dabartinėje federalinės vyriausybės vardu parengtoje ataskaitoje įspėjama apie su saugumu susijusią riziką, kylančią dėl bendradarbiavimo tarp Vokietijos bendrovės Framatome ir Rosatom Lingene. Šis bendradarbiavimas gali tapti problema, atsižvelgiant į galimą šnipinėjimą ir sabotažą. Šiuo metu nėra oficialaus pareiškimo apie planus, nors tiek „Framatome“, tiek „Rosatom“ paklausti tylėjo. MDR pranešama, kad ES dar nenustatė sankcijų prekybai kuro elementais, o tai dar labiau apsunkina situaciją.

Federalinė vyriausybė dar nepriėmė sprendimo, ar bendradarbiavimas bus patvirtintas. Šis atvejis yra didesnio modelio simptomas: Vakarai branduolinę energiją laiko ekonominiu projektu, Rusija naudoja ją kaip geopolitinį įrankį.

„Rosatom“ ir jos pasauliniai siekiai

„Rosatom“ vaidmuo neapsiriboja tik energijos tiekimu. Grupė yra Maskvos prezidento administracijoje ir yra atsakinga tiek už civilinius, tiek už karinius branduolinius projektus. Buvęs darbuotojas Kostjantynas Batozskis apibūdino „Rosatom“ kaip „valstybę valstybėje“, kuri branduoliniais susitarimais bando susieti kitas šalis su Rusija. MDR pabrėžia, kad Rusija turi 8 % pasaulio urano atsargų, o Australija valdo didžiausią dalį – 28 %.

Kita reikšminga įmonė yra dukterinė įmonė Uraniumone, kuri įsigyja urano kasyklų akcijas visame pasaulyje, ypač Kazachstane, kuri 2023 m. tiekė apie 43 % pasauliniu mastu parduodamo urano. Šiuo metu Uraniumone įsitvirtino kaip antras pagal dydį žaliavinio urano tiekėjas. Ekspertai perspėja, kad urano gabenimas į Europą, dažnai per Rusiją, kelia didelę riziką, ypač jei Rusija nori panaudoti savo įtaką siekdama geopolitinių tikslų.

Tai aiškiai parodo, kad branduolinė priklausomybė nuo Rusijos yra ne tik energijos tiekimo klausimas, bet turi ir gilesnių geopolitinių padarinių. Tai svarbu nepamiršti, nes Vakarai siekia išlaikyti pusiausvyrą energetikos sektoriuje, kartu subalansuodami saugumo rizikas.