Gewessleris kaip žalias vilties nešėjas: pertvarkymas federalinėje vyriausybėje!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Žalieji ruošiasi naujam startui federaliniame suvažiavime, kuris vyks birželio 29 d., o Gewessleris laikomas partijos vadovybės favoritu.

Die Grünen bereiten sich auf einen Neuanfang beim Bundeskongress am 29. Juni vor, während Gewessler als Favoritin für die Parteispitze gilt.
Žalieji ruošiasi naujam startui federaliniame suvažiavime, kuris vyks birželio 29 d., o Gewessleris laikomas partijos vadovybės favoritu.

Gewessleris kaip žalias vilties nešėjas: pertvarkymas federalinėje vyriausybėje!

Artėjant žaliųjų federaliniam suvažiavimui, kuris įvyks birželio 29 d., partija pasitrauks iš federalinės vyriausybės. Ankstesnis federalinis atstovas spaudai Werneris Kogleris paskelbė, kad atsisakys partijos vadovavimo. Leonore Gewessler, buvusi aplinkosaugos aktyvistė ir Koglerio kabineto kolegė, laikoma favoritė jos įpėdiniu. Gewessler paskelbė apie savo kandidatūrą balandžio pradžioje ir nuo to laiko keliavo po federacines žemes, kad sustiprintų savo paramą. Šiame kongrese taip pat bus panaikinta generalinio sekretoriaus pareigybė, kurią anksčiau ėjo Olga Voglauer. Vietoj to Voglauer daugiausia dėmesio skirs savo, kaip Karintijos nacionalinės tarybos narės, pareigoms.

Sprendimas panaikinti Generalinį sekretoriatą nėra priimtas be kritikos. Voglauer ėjo generalinės sekretorės pareigas nuo 2023 m., tačiau vis dažniau buvo diskutuojama apie jos vadovavimo įgūdžius ES rinkimų kampanijoje. Generalinis sekretoriatas buvo įkurtas tik prieš dvejus metus ir anksčiau patyrė panašų procesą, kai 2019–2020 m. pareigas ėjo Thimo Fieselis. Be partijos vadovybės rinkimų, taip pat bus išrinkti šeši nauji federalinės vykdomosios valdybos nariai, įskaitant tokius kandidatus kaip Alma Zadić, Barbara Neßler ir Franzas Klugas, kurie pretenduoja į finansų pareigūnus.

Pagrindiniai tvirtos Europos pasiūlymai

Per federalinį kongresą taip pat bus aptariami du svarbūs pasiūlymai. Pirmąjį pasiūlymą „Klimato laiminga Europa“ pateikė Gewessleris ir socialinių reikalų bei sveikatos ministras Johannesas Rauchas. Šia programa siekiama nustatyti klimatui neutralios ir socialiai teisingos Europos kursą. Kyla klausimas, ar toliau eiti aplinkai nekenksmingo žemyno keliu, ar atkurti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Antrąjį pagrindinį pasiūlymą „Kartu už stiprią, laisvą ir solidarią Europą“ pristatė teisingumo ministrė Alma Zadić ir klubo pirmininkė Sigi Maurer. Čia daugiausia dėmesio skiriama laisvių ir žmogaus teisių gynimui Europoje, ypač nuo dešiniųjų ekstremistų išpuolių. Autoriai perspėja dėl politinio klimato, kuriame kraštutiniai dešinieji, atstovaujami tokių veikėjų kaip Kickl, Orbán ir Le Pen, nori suskaldyti ES ir skatinti nacionalizmą.

Dabartinių įvykių kontekstas

Dabartiniai pokyčiai artėjant rinkimams taip pat turėtų būti vertinami pastarųjų penkerių metų kontekste, kai Europos Parlamento žalieji įnešė lemiamą indėlį į sėkmę keliose srityse. Artėjančių Europos Parlamento rinkimų programa pavadinta „Kas mus saugo“ ir pabrėžia, kad ES yra saugumo garantas augant Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą grėsmėms, taip pat dešiniųjų ekstremistinių pozicijų stiprėjimui ir klimato krizei.

Žaliųjų sėkmės balansas rodo, kad jie įsipareigojo stiprinti klimato ir ekonomikos politiką, plėsti skaitmeninimą ir vartotojų apsaugą bei skatinti tvarų verslą. Šie klausimai taip pat vaidins pagrindinį vaidmenį artėjančiuose rinkimuose, siekiant užtikrinti nuolatinę demokratijos, laisvės ir žmogaus teisių apsaugą Europoje.