Vokiečių kalbos palaikymo kritika: vaikai pasimetė kaip nepaprasti studentai!

Vokiečių kalbos palaikymo kritika: vaikai pasimetė kaip nepaprasti studentai!

Šiuo metu vykstančiose diskusijose apie vokiečių kalbos mokymą daugiakalbiams vaikams ekspertai įspėja apie neigiamą labai į rezultatus orientuotos ugdymo struktūros poveikį. Remiantis ataskaita, kurią pateikė Mažas laikraštis Carmen Kovacs iš Startklar asociacijos pabrėžia, kad vaikai vokiečių kalbą dažnai mato tik kaip priemonę tikslui pasiekti, kad išlaikytų MIKA-D testą. Toks vienpusis požiūris į kalbą kelia pavojų kūrybinei, komunikacinei ir socialinei kalbos įgūdžių naudai.

Daugėjantis paramos prašymų skaičius iš darželių ir mokyklų rodo, kad esamų valstybės struktūrų nepakanka. Kovačas ragina darželiuose aprūpinti kelių profesionalų komandas, kuriose dirbtų ir vokiečių kalbos mokytojai. Natascha Taslimi iš NEBÖ pradinio ugdymo tinklo pabrėžia, kad šie specialistai turėtų būti neatsiejama komandos dalis, siekiant užtikrinti veiksmingą kalbos palaikymą.

Vokiečių kalbos propagavimo iššūkiai

Visos dienos pradinės mokyklos Am Schöpfwerk Vienos-Meidling mieste Saskia Hula direktorius kritiškai vertina dabartines sistemas. Ji praneša, kad 90 procentų jos mokyklos mokinių pradeda kaip „išskirtiniai mokiniai“ dėl vokiečių problemų, nors dauguma gimė Austrijoje. Tam reikia įdėti daug pastangų; Kasmet atliekama apie 250 MIKA-D testų. Hula taip pat kritikuoja suskirstymą į atskiras vokiečių klases ir kursus kaip pedagogiškai absurdišką.

Pagrindinė kalbos mokėjimo nustatymo priemonė yra MIKA-D testas, kuris yra privalomas vokiečių kalbos pamokose ir kursuose. Nuo 2018 m. mokyklos privalo naudoti šį testą, kad nustatytų mokinių išskirtinį statusą ir paskirtį. BMB prievolė yra.

Daugiakalbystė kaip šaltinis

Nors pagrindinis dėmesys dažnai skiriamas testams, daugiakalbystė turėtų būti vertinama kaip vertingas išteklius. The Vokiečių mokyklų portalas pabrėžia, kad vaikai, užaugę daugiakalbiai, pasiekia aukštesnį metalingvistinį sąmoningumą, o tai padeda jiems mokytis papildomų kalbų. Deja, mokyklose dažnai trūksta konkrečių koncepcijų, skatinančių daugiakalbystę, ir šie metodai retai integruojami į mokymo programas.

Stengiamasi geriau parengti mokytojus daugiakalbystės iššūkiams, tačiau reikiamų vokiečių kalbos, kaip antrosios kalbos, kursų apimtis dažnai yra nepakankama. Todėl Verena Blaschitz iš Kalbos teisių tinklo ragina vokiečių kalbos palaikymą integruoti ir palaikyti, o ne skaldyti.

Dabartinės diskusijos rodo, kad būtina ne tik reformuoti testus, bet ir visą kalbos mokymo struktūrą pritaikyti prie vaikų poreikių. Norint neprarasti kūrybinių kalbos įgūdžių, svarbu visapusiškai informuoti ir įtraukti tėvus, o ne tiesiog priminti apie jų pareigas.