Krizės viršūnių susitikimas Paryžiuje: NATO ir Ukraina aptarė karinę pagalbą!
NATO generalinis sekretorius Rutte ir Zelenskyj aptarė karinę pagalbą Ukrainai ir paliaubų būdus Paryžiuje.
Krizės viršūnių susitikimas Paryžiuje: NATO ir Ukraina aptarė karinę pagalbą!
Šiandien Paryžiuje vyksta itin svarbus norinčiųjų koalicijos susitikimas, kuriame turėtų dalyvauti NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Susitikime siekiama aptarti skubią karinę pagalbą Ukrainai ir galimų paliaubų būdus. Pagrindiniai klausimai taip pat yra ilgalaikė Ukrainos kariuomenės parama ir jos gynybinis pajėgumas, siekiant atremti bet kokią galimą atsinaujinusią Rusijos agresiją po taikos sutarties. The Mažas laikraštis praneša, kad derybose bus aptartas Europos ginkluotųjų pajėgų siuntimas padėti Ukrainai. Šios ginkluotosios pajėgos yra skirtos kaip perdraudimas, bet ne kaip kovinės pajėgos.
Europos šalys šioje misijoje gali dalyvauti įvairiais būdais, nors vienodo reikalavimo dėl karių siuntimo nėra. Nors JAV turėtų veikti kaip pagrindinis saugumo garantas, Vašingtonas vis dar nepateikė aiškaus pasiūlymo. Parama Ukrainai pastaraisiais metais labai išaugo, ypač po to, kai 2022 m. sausį ir vasarį Rusija dislokavo pasienį. Kai kurios valstybės atitinkamai padidino karinę pagalbą.
Karinė parama NATO šalims
Tuo tarpu Jungtinė Karalystė pradėjo tiekti lengvuosius prieštankinius ginklus (NLAW) ir dislokuoti apmokytus Ukrainos karius. Lenkija ir Baltijos šalys Estija, Latvija ir Lietuva taip pat padidino savo paramą. Kita vertus, Vokietija iki šiol tiekė tik šalmus ir medicinos reikmenis, o karinės įrangos aprūpinimas, panašu, yra mažiau dėmesio skiriamas. Kanada nusprendė neteikti mirtinos karinės paramos, tokios kaip Federalinė pilietinio ugdymo agentūra pranešė.
Po 2022 m. vasario 24 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos pademonstravo stebėtinai sudėtingus karinius pajėgumus. Vyko intensyvios NATO diskusijos apie galimas ginklų sistemų pristatymo pasekmes ir su tuo susijusį eskalavimą. Didesnę ugnies galią turinčios ginkluotės tiekimas Ukrainai buvo vis labiau stumiamas, nors NATO šalių karinė parama skiriasi. JAV ir JK ypač vaidina pagrindinį vaidmenį remiant Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.
Strateginiai svarstymai ir ateities pokyčiai
Atsižvelgiant į geografinį artumą Rusijai ir ankstesnes investicijas į gynybą, su Rusija besiribojančios šalys turi svaresnių strateginių priežasčių remti Ukrainą. Kai kurios analizės rodo, kad noras teikti karinę paramą labai koreliuoja su šiais veiksniais. Nors Vokietija planuoja tiekti savaeiges haubicas 2000, priešlėktuvinius tankus „Gepard“ ir pėstininkų kovos mašinas „Marder“, taip pat aptariami tankai „Leopard 2“.
Diskusija tęsiasi, ypač atsižvelgiant į vasarą Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą, kuriame bus aptariamos gynybos išlaidos ir būsimi įsipareigojimai. Pirminiai rezultatai rodo, kad investicijos į gynybą galėtų padidinti šalių narių gynybinį pajėgumą ir pasirengimą. Todėl dabartiniai įvykiai ir diskusijos Paryžiuje bus labai svarbūs ateityje teikiant karinę ir diplomatinę paramą Ukrainai.