Suche
Mein Konto
JAV ir Iranas: diplomatija branduoliniame ginče – derybos Romoje!
Būsimos JAV ir Irano branduolinės derybos penktadienį Romoje: optimizmas, nepaisant esamų nesutarimų dėl branduolinės programos.
JAV ir Iranas: diplomatija branduoliniame ginče – derybos Romoje!
Penktadienį, 2025 m. gegužės 21 d., Romoje vyks penktasis derybų raundas dėl prieštaringai vertinamo JAV ir Irano branduolinio ginčo. Apie tai X platformoje paskelbė Omano užsienio reikalų ministras Badras al-Busaidi. Omanas imasi tarpininko vaidmens šiose derybose, kurios pastaraisiais mėnesiais tampa vis svarbesnės.
Derybų pradžioje tarp abiejų pusių buvo būdingas tam tikras optimizmas. Tačiau reikšmingi skirtumai išryškėjo po paskutinio susitikimo Maskate. „Eurasia Group“ analitikas Gregory Brew pažymėjo, kad derybų tęsimas nenustebins, nepaisant esamų nesutarimų. Tačiau jis pabrėžė, kad nesusitarus pagrindiniu klausimu, visapusiškas susitarimas tebėra mažai tikėtinas.
ginčo taškas derybose
Pagrindinis ginčų objektas Irano branduolinėje programoje yra jos panaudojimas. Iranas tvirtina, kad jo programa skirta išimtinai civiliniams tikslams, o Vakarų vyriausybės, ypač JAV, baiminasi, kad Iranas stengiasi sukurti branduolinę bombą. Šis susirūpinimas dar labiau sustiprėjo, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino Iranui karine jėga, jei derybos žlugs.
Pagal Vienos branduolinį susitarimą, pasirašytą 2015 m. liepos 14 d., Iranas įsipareigojo gerokai apriboti savo branduolinę programą. Sutartį pasirašė P5+1 šalys (JAV, Rusija, Kinija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Vokietija) ir Europos Sąjunga, siekdamos kontroliuoti Irano branduolinę programą ir palaipsniui panaikinti ekonomines sankcijas. Šis susitarimas įsigaliojo 2016 m. sausio 20 d. ir buvo patvirtintas JT Saugumo Tarybos rezoliucija 2231.
JAV pasitraukimo iš susitarimo pasekmės
Tačiau viltys dėl ilgalaikio sprendimo gerokai sužlugo, kai D. Trumpas 2018 metais vienašališkai pasitraukė iš pakto ir įvedė naujas sankcijas Iranui. Šios sankcijos palietė ne tik Iraną tiesiogiai, bet ir visas šalis bei bendroves, kurios turėjo verslą su Iranu. Po JAV pasitraukimo Irano branduolinis aktyvumas taip pat ėmė didėti: Iranas 2019 metų liepą viršijo susitarime nustatytas mažai prisodrinto urano ribas, o 2020 metų sausį paskelbė, kad nebesilaikys susitarime prisiimtų įsipareigojimų.
Irano branduoliniai pažeidimai ir sodrinimo padidėjimas iki 60 % labai pakirto tarptautinį pasitikėjimą. Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) iki 2019 metų vidurio patvirtino, kad Iranas laikosi savo įsipareigojimų pagal susitarimą, tačiau nuo to laiko padėtis smarkiai pablogėjo. Susitarimo kritikai, tokie kaip JAV, Izraelis ir Saudo Arabija, jau nuo pat pradžių išreiškė susirūpinimą, kad Iranas gali siekti branduolinių ginklų, nepaisant savo įsipareigojimų.
Federalinė vyriausybė ir kiti tarptautiniai veikėjai ir toliau stengiasi rasti diplomatinį sprendimą. Galimybė, kad JAV prezidento Bideno vadovaujama vyriausybė grįš prie susitarimo, labai priklauso nuo to, ar Iranas vėl laikysis savo sutartinių įsipareigojimų. Derybos Vienoje paskutinį kartą vyko 2021 m. balandžio–birželio mėn. ir 2021 m. lapkričio–2022 m. kovo mėn., tačiau jas sujaukė Iranas atmetus kompromisinius paketus. Derybose nėra pažangos, o tarptautinė bendruomenė atidžiai stebi įvykius.
Atsižvelgiant į dabartinę padėtį ir esamus skirtumus, kito derybų etapo Romoje rezultatai bus stebimi ypač atidžiai. Dar reikia pamatyti, ar dalyvaujančios šalys gali pasiekti susitarimą, kuris galėtų būti ilgalaikis branduolinio ginčo sprendimas.