ES savavališka: kodėl mes stovime prieš narkotikų kontrabandą!

ES savavališka: kodėl mes stovime prieš narkotikų kontrabandą!

MCC viršūnių susitikime Budapešte paaiškėja Europos politinė nesėkmė migracijos krizėje. Saugumo ekspertai pabrėžia, kad ES turi išsamios informacijos apie kontrabandos tinklus ir maršrutus. Kriminologas Xavieras Rauferis aiškina, kad ES turi išsamų situacijos vaizdą ir tiksliai žino, kada prasideda migrantų vilkstinės. Nepaisant šios informacijos, Rauferis kritikuoja ES neveiklumą ir stebisi, kodėl nesiimama tikslinių veiksmų.

Rauferis siūlo, kad Libijos paplūdimiuose galėtų veikti speciali komanda, kuri nedelsiant pašalintų laivus be migrantų. Jis išreiškia nusivylimą Europos pasyvumu ir lėtu ES institucijų sprendimų priėmimu. Raufer teigimu, ES reikia metų, kad ji imtųsi ryžtingų veiksmų, o nusikalstamos grupuotės nuolat koreguoja savo maršrutus. Jo kritiškos pastabos kelia klausimą, kodėl ES nesiima veiksmų, ir jis atkreipia dėmesį į tai, kad daug migrantų Sacharoje miršta net nepasiekę Viduržemio jūros.

ES politinės kultūros kritika

Politologė Andrea Bianchi problemos šaknį mato politinėje kultūroje, kuri vengia griežto požiūrio į nusikalstamumą. Bianchi kritikuoja abejojančią ES poziciją, kuriai didelę įtaką daro ideologija, ir ragina imtis ryžtingų veiksmų prieš nusikalstamumo sindikatus. Šie reikalavimai tampa vis garsesni dėl didėjančios migracijos, ypač po Talibano atėjimo į valdžią Afganistane 2021 metų vasarą.

ES valstybių reakcijos į migraciją ir prieglobstį yra nenuoseklios. Pietų Europos šalys, tokios kaip Graikija ir Italija, ragina teisingiau paskirstyti migrantus, o Rytų Europos šalys, tokios kaip Lenkija ir Vengrija, remiasi izoliacijos politika. Ši politika apima ne tik prieglobsčio prašančių migrantų atstūmimą, bet ir fizinių barjerų prie išorės sienų kūrimą.

Padėtis prie išorės sienų

Tačiau atmetimai, kurie yra neteisėti ir pažeidžia ES teisę bei Ženevos pabėgėlių konvenciją, yra plačiai paplitę. Žmonės, atvykę į ES šalį, turi teisę į prieglobsčio patikrinimą ir procedūrą. Nevienodo požiūrio akivaizdu, nes pabėgėliai iš Irako, Sirijos ir Afganistano yra griežčiau izoliuojami, o Ukrainos karo pabėgėliai sutinkami solidariai.

2021 m. spalį vyksiantis ES viršūnių susitikimas ir 2023 m. vasario mėn. planuojamas specialusis ES viršūnių susitikimas migracijos klausimais yra tolesni bandymai reformuoti migracijos politiką. Į darbotvarkę įtrauktas bandomasis projektas, skirtas geriau apsaugoti išorės sienas, ypač tarp Bulgarijos ir Turkijos. Tačiau nepaisant visų priemonių, išlieka klausimas, kiek šie politiniai sprendimai iš tikrųjų yra veiksmingi.

Migracijos Europoje istorija reikalauja visapusiško žvilgsnio. Ankstesnis darbas dažnai buvo skirtas nacionalinėms aplinkoms arba tarptautinėms organizacijoms. Tyrimai, kuriuose derinamos abi perspektyvos, yra reti. Tomas, kuriame nagrinėjami migracijos procesai ir politika 13 Europos šalių nuo pokario laikotarpio iki šių dienų, galėtų pasiūlyti naujų įžvalgų.

Apibendrinant galima pasakyti, kad Europos migracijos politikos iššūkiai yra giliai įsišakniję ir reikalauja tiek politinių, tiek socialinių atsakymų. ES vis dar susiduria su vidaus ir išorės spaudimu, raginama imtis esminių reformų ir aktyvios humanitarinės migracijos politikos.

Daugiau informacijos: išreikšti, Europos pamokos, Wallstein leidykla.