Elgesio ekonomistas Ernstas Fehras: Ekonomikos revoliucija atliekant eksperimentus!

Elgesio ekonomistas Ernstas Fehras: Ekonomikos revoliucija atliekant eksperimentus!

Wien, Österreich - Ernstas Fehras, pagrindinis elgesio ekonomistas ir Ciuricho universiteto profesorius, 2025 m. Gegužės 16 d. Paskaita Austrijos mokslų akademijoje (ÖAW) paskaitą Vienoje. Pavadinime „Empirinė ir elgesio ekonomikos revoliucija“ FEHR nagrinėjo pagrindinius disciplinos pokyčius, kuriuos sukėlė empiriniai tyrimai ir eksperimentai. Savo kalboje Fehras nustatė, kad pastaruosius 50 metų suformavo revoliucinė raida, kurią įgalino galingi kompiuteriai ir šiuolaikiniai empiriniai metodai. Tai leidžia tyrėjams tiksliai išbandyti ir suprasti priežastinius ryšius.

Fehras, kuris gimė 1956 m. Birželio 21 d., Gydė vieną iš svarbiausių tyrimų asmenybių elgesio ekonomikos srityje reputaciją. Be kita ko, jis nagrinėja produktų sudėtingumą ir jų įtaką vartotojų sprendimams. Ryškus jo paskaitos pavyzdys buvo JAV viešbutis, kuriame svečiai turi mokėti papildomai už lovą. Ši praktika padidina ne tik sudėtingumą, bet ir klientų sąnaudas, kurios gali būti aiškinamos kaip strateginė įmonių priemonė, siekiant padidinti „paieškos išlaidas“.

Verslumo strategijos ir eksperimentai

FEHR kritikavo kai kurių bendrovių taktiką, kuri konkrečiai padidina klientų paieškos išlaidas, kad apsunkintų perėjimą prie kitų paslaugų teikėjų. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tokios įmonės kaip „Google“ ir „Amazon“ kiekvieną dieną atlieka eksperimentus, kad paveiktų klientų elgesį. Tai kelia klausimų apie tokių strategijų etinius padarinius.

Jo darbas taip pat apima individualių pageidavimų, socialinių normų ir grupių kultūrų tyrimą. FEHR taip pat analizuoja priežastinį pasitikėjimo ir socialinių normų poveikį ekonominiam elgesiui. Viename iš naujausių jo tyrimų buvo nagrinėjamas klausimas, ar verslo kultūros palaiko per didelę riziką rizikuoti, o tai prisidėjo prie 2008 m. Finansinės krizės.

pasitikėjimo ir institucijų vaidmuo

Savo tyrimų rezultatuose FEHR rodo, kad asmenys linkę labiau elgtis klestindami, o tai padidina ekonominius svarbiausius dalykus. Priešingai, jie tampa atsargesni krizės metu, o tai lemia mažėjančią finansinių investicijų kainą. Jis nustatė, kad vien tik pasitikėjimo ar institucinių taisyklių nepakanka, kad būtų užtikrinta efektyvi ekonominė sąveika. Atvirkščiai, būtina tiek pasitikėjimo, tiek tvirtos institucinės struktūros.

Fehr taip pat yra „fehradvice“ įkūrėjas, kur jis daro prieinamas empirinėms žinioms įmonėms. Tačiau jis perspėja, kad moksle tikėjimas dažnai iškyla, o ne empiriniai įrodymai. Tai pavojingas polinkis kovoti. Atsižvelgdamas į jo sėkmę ir įžvalgas, Fehras negalvoja apie galimą Nobelio premiją ir norėtų atsiriboti nuo išorinio pasaulio lūkesčių.

Fehro darbo svarba tampa aiški ne tik daugelyje apdovanojimų, bet ir aktyvaus vaidmens mokslo bendruomenėje, kuri skelbia gerai žinomuose specialiuose žurnaluose, tokiuose kaip „Amerikos ekonominė apžvalga“ ir „Politinės ekonomikos žurnalas“. Jo išvados labai prisideda prie tolesnio ekonomikos vystymosi ir mūsų supratimo apie žmogaus elgesį ekonominiame kontekste.