Elgesio ekonomistas Ernstas Fehras: Ekonomikos revoliucija eksperimentais!

Elgesio ekonomistas Ernstas Fehras: Ekonomikos revoliucija eksperimentais!

2025 m. gegužės 16 d. Austrijos mokslų akademijoje (ÖAW) Vienoje skaitė pagrindinį pranešimą Ernstas Fehras, žymus elgesio ekonomistas ir Ciuricho universiteto profesorius. Pavadinimu „Empirinis ir elgesio mokslo revoliucija ekonomikoje“ Fehras aptarė esminius disciplinos pokyčius, kuriuos sukėlė eksperimentiniai tyrimai ir eksperimentai. Savo kreipimesi Fehras pažymėjo, kad pastaruosius 50 metų pasižymėjo revoliucinė raida, kurią įgalino galingi kompiuteriai ir šiuolaikiniai empiriniai metodai. Ši pažanga leidžia tyrėjams tiksliai patikrinti ir suprasti priežastinius ryšius.

Fehras, gimęs 1956 m. birželio 21 d. Harde, užsitarnavo vienos svarbiausių elgsenos ekonomikos tyrinėtojų asmenybių reputaciją. Be kita ko, jis nagrinėja produktų sudėtingumą ir jų įtaką vartotojų sprendimams. Iliustratyvus pavyzdys iš jo kalbos buvo JAV viešbutis, kuriame svečiai turėjo mokėti papildomai, kad pasiklotų lovas. Tokia praktika ne tik padidina sudėtingumą, bet ir padidina klientų sąnaudas, o tai gali būti interpretuojama kaip strateginis įmonių žingsnis siekiant padidinti „paieškos išlaidas“.

Verslumo strategijos ir eksperimentai

Savo kalboje Fehr kritikavo kai kurių įmonių taktiką, kurios sąmoningai didina klientų paieškos išlaidas, kad būtų sunkiau pereiti prie kitų tiekėjų. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad tokios įmonės kaip „Google“ ir „Amazon“ kasdien atlieka eksperimentus, siekdamos paveikti klientų elgesį. Tai kelia klausimų dėl tokių strategijų etinių pasekmių.

Jo darbas taip pat apima individualių pageidavimų, socialinių normų ir grupių kultūrų tyrimą. Fehr taip pat analizuoja priežastinį pasitikėjimo ir socialinių normų poveikį ekonominiam elgesiui. Viename iš naujausių jo tyrimų buvo nagrinėjama, ar verslo kultūros skatina pernelyg rizikuoti, o tai prisidėjo prie 2008 m. finansų krizės.

Pasitikėjimo ir institucijų vaidmuo

Savo tyrime Fehras rodo, kad klestėjimo laikais žmonės linkę labiau vengti rizikos, o tai sustiprina ekonominius akcentus. Priešingai, jie tampa atsargesni krizės metu, o tai lemia finansinio turto kainos kritimą. Jis pažymėjo, kad norint užtikrinti efektyvią ekonominę sąveiką vien pasitikėjimo ar institucinių taisyklių neužtenka. Atvirkščiai, būtinas ir pasitikėjimas, ir tvirtos institucinės struktūros.

Fehr taip pat yra vienas iš „FehrAdvice“ įkūrėjų, kur jis leidžia įmonėms gauti empirines žinias. Tačiau jis perspėja, kad mokslas dažnai akcentuoja tikėjimą, o ne empirinius įrodymus. Tai pavojinga tendencija, su kuria reikia kovoti. Atsižvelgdamas į jo sėkmę ir įžvalgas, Fehras negalvoja apie galimą Nobelio premiją ir nori atsiriboti nuo išorinio pasaulio lūkesčių.

Fehro darbo svarba akivaizdi ne tik iš daugybės apdovanojimų, bet ir dėl jo aktyvaus vaidmens akademinėje bendruomenėje, publikuojant garsiuose žurnaluose, tokiuose kaip „American Economic Review“ ir „Journal of Political Economy“. Jo išvados labai prisideda prie tolesnio ekonomikos vystymosi ir mūsų supratimo apie žmonių elgesį ekonominiame kontekste.