Dvi medūzos, vienas padaras: atrasta revoliucinė jūros graikinių riešutų sintezė!

Dvi medūzos, vienas padaras: atrasta revoliucinė jūros graikinių riešutų sintezė!

Ekseterio universiteto mokslininkus nustebino nuostabus reiškinys: kai ctenoforai, konkrečiai Mnemiopsis Leidyi rūšis, priartėja vienas prie kito, jie gali susijungti į naują, vieningą organizmą. Eksperimento, kuriame abejojama biologinės tapatybės ribomis, metu buvo įrodyta, kad jau po kelių valandų atsiranda hibridinis padaras, turintis bendrą nervų ir virškinimo sistemą.

Šis atradimas gali pakeisti tai, kaip šiuo metu suvokiame medūzas ir jų biologiją. Iš pradžių buvo žinoma, kad jūriniai graikiniai riešutai buvo žalingi ir invaziniai vakarų Atlanto vandenyne, dabar jie išplito į kitus vandenis. Kei Jokura vadovaujami mokslininkai tyrė šią specifinę savybę, kai savo laboratorijoje aptiko neįprastai didelę medūzą, kuri atrodė kaip dviejų gyvūnų hibridas. Jų rezultatai neseniai buvo paskelbti žurnale „Current Biology“.

Ypatingi susijungimo bruožai

Vienas iš nuostabiausių atradimų buvo tai, kad naujai sukurtos medūzos per labai trumpą laiką sukūrė bendrą nervų sistemą. Per pirmąją valandą po susijungimo naujojo asmens judesiai vis dar rodė nekoordinuotą modelį, tačiau jau po dviejų valandų abi pusės sinchroniškai reagavo į dirgiklius. Tai reiškia, kad dirgiklis vienoje kūno pusėje stimuliuoja ir kitą pusę – tai žavus kooperatyvo elgesio ląstelių lygmeniu pavyzdys.

Taip pat buvo ištirtas medūzos virškinamasis traktas. Tyrėjai maitino vieną iš gyvūnų fluorescencine medžiaga, kuri keliavo per virškinimo sistemą ir galiausiai buvo pašalinta per abu humorus. Ši procedūra įrodo, kad sintezė vyksta ne tik neurologiniame lygmenyje, bet apima ir fiziologinius procesus.

Apskritai, devyniais iš dešimties atvejų bandymai susijungti buvo sėkmingi. Jų nuostabai, abi medūzos taip greitai suaugo, kad pradinės skiriamosios linijos nebebuvo matomos vos per 24 valandas. Tai rodo žavų lankstumą suvokiant „savęs“ ir „svetimą“, kurį tradiciškai reguliuoja organizmo imuninė sistema.

Mokslininkai dabar siekia toliau tirti molekulinius mechanizmus, kuriais grindžiamas šis susiliejimas. Tikslas – įgyti įžvalgų, kurios gali būti svarbios regeneracinei medicinai. Tačiau lieka neaišku, ar šis medūzų gebėjimas suteikia jiems pranašumą išgyventi natūralioje aplinkoje ir ar sužalotų gyvūnų susiliejimas taip pat stebimas laukinėje gamtoje.

Šis atradimas kelia svarbių klausimų, kuriuos biologas Kei Jokura ir jo komanda dabar nori toliau tyrinėti, kad suprastų visą šios biologinės retenybės potencialą. Norėdami gauti daugiau informacijos, taip pat rasite išsamią informaciją apie šį įdomų tyrimą www.spektrum.de skaityti.