Agresyvi Netanyahu strategija: politinė sėkmė ir skandalai

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Izraelio ministras pirmininkas B. Netanyahu politinės sėkmės pasiekia pasitelkdamas agresyvias strategijas, tačiau tuo pat metu jo laukia skandalų ir tyrimų kalnas. Žvilgsnis į dabartinius pokyčius.

Israels Premier Netanyahu erzielt politische Erfolge durch aggressive Strategien, steht jedoch gleichzeitig vor einem Berg an Skandalen und Ermittlungen. Ein Blick auf die aktuellen Entwicklungen.
Izraelio ministras pirmininkas B. Netanyahu politinės sėkmės pasiekia pasitelkdamas agresyvias strategijas, tačiau tuo pat metu jo laukia skandalų ir tyrimų kalnas. Žvilgsnis į dabartinius pokyčius.

Agresyvi Netanyahu strategija: politinė sėkmė ir skandalai

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu šiuo metu išgyvena įspūdingą augimo tendenciją. Po žemiausio taško po Hamas atakos spalio 7 d., jo apklausų skaičius gerokai atsigavo. Jis atleido gynybos ministrą Yoavą Gallantą, kurio grasinimas atsistatydinti pernai sukėlė didžiulius protestus. Vietoj to jis paskyrė lojalius užsienio ir gynybos ministrais, todėl jo valdančioji koalicija tapo stabilesnė nei bet kada. Jis taip pat priėmė įstatymą, panaikinantį JT palestiniečių pabėgėlių agentūrą, kurią Izraelis jau seniai kritikavo. Baltuosius rūmus netrukus užims Donaldas Trumpas, su kuriuo Netanyahu per pastarąją savaitę kalbėjo tris kartus.

Karinės sėkmės ir geopolitiniai pokyčiai

Netanyahu taip pat naudojasi karine sėkme: „Hamas“ ir „Hezbollah“ lyderiai žuvo, Gaza smarkiai apgadinta, o Izraelis kontroliuoja sieną su Libanu. Rečiau minima, kad, Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Gazoje mirė daugiau nei 43 000 palestiniečių, kurių dauguma yra moterys ir vaikai, kaip nurodo JT.

Politinė taktika ir skandalai

Jo sėkmė iš dalies grindžiama patikrinta taktika: delsimu. Netanyahu atsisakė sudaryti nacionalinę komisiją tirti spalio 7 d. ir nepateikė aiškaus plano dėl valdymo ir saugumo Gazoje pasibaigus karui. Kataras pasitraukė iš derybų su „Hamas“ kaip tarpininkas po to, kai abi pusės buvo apkaltintos nesugebėjimu konstruktyviai dalyvauti.

Netanyahu ir toliau susiduria su skandalu, kuris jį kankina daugelį metų. Kritikai, įskaitant prokurorus, tyrėjus ir žurnalistus, kaltina jį savo sėkmę grindžiant agresyvia ir didelės rizikos strategija, dėl kurios pastarosiomis savaitėmis buvo atlikta daugybė naujų tyrimų ir atskleista. Jo advokatai šią savaitę paprašė Izraelio teismo 10 savaičių atidėti pareiškimą, kurį jis turėjo pateikti ilgai trunkančioje korupcijos byloje. Teismui skirtame laiške sakoma: „Per pastaruosius du mėnesius buvo beveik neįmanoma surengti susitikimų, skirtų premjerui parengti jo pareiškimus“.

Kaltinimai ir visuomenės suvokimas

Netanyahu padėjėjas buvo suimtas kelias savaites po to, kai buvo apkaltintas žvalgybos pranešimų apie Hamas nutekinimas užsienio žiniasklaidai. Taip pat dėmesio centre yra kaltinimas, kad Natanyahu biuras bandė nuslėpti veiksmus, kurių buvo imtasi pirmosiomis valandomis po spalio 7 d., keisdama skubaus posėdžio protokolus. Žurnalistiniai tyrimai teigia, kad Netanyahu iš anksto žinojo apie „Hamas“ išpuolį ir pašalino savo gynybos ministrą iš susitikimų po atakos.

Neigimai ateina taip pat greitai, kaip ir kaltinimai. „Tai dar viena medžioklė“, – sakė jo biuras. Kitas pranešimas buvo apibūdintas kaip „melas“, o trečiasis – kaip „visiškai nepagrįstas“. Pats Netanyahu taip pat išsakė tokius komentarus sekmadienio vakarą įrašytame pareiškime. „Per pastarąsias kelias dienas mano biurą ištiko žiaurus ir nekontroliuojamas išpuolis“, – sakė jis. „Kai vadovauju šiam karui ir atremiau tarptautinius išpuolius iš įvairių krypčių, dabar susiduriame su papildomu frontu – netikromis naujienomis iš žiniasklaidos.

Visuomenės reakcijos ir politikos pasekmės

Izraelio laikraštis Yedioth Ahronoth pranešė, kad Hamas atakos išvakarėse spalio 7 d., ministro pirmininko biuras žinojo, kad grupuotė masiškai aktyvuoja Izraelio SIM korteles mobiliesiems telefonams, o tai rodo artėjančią operaciją Izraelyje. Tarnyba pavadino tą pranešimą melu, „kuriuo siekiama nuslėpti rimtas kitų padarytas klaidas spalio 7-osios naktį“.

Kairiojo sparno Izraelio laikraštis „Ha'aretz“ vedamajame komentare komentavo, kad apreiškimų skaičius gali „viršyti mafijos sindikato skaičių“ ir yra bandymas „išvengti baudžiamojo teisingumo sistemos, visuomenės ir istorijos nuosprendžio“.

„Turime nuožmių oponentų iš išorės“, – sakoma opozicijos lyderio Yairo Lapido pareiškime, – tačiau grėsmė iš vidaus, kuri yra pačių jautriausių sprendimų priėmimo centrų centre, drebia Izraelio visuomenės pasitikėjimo karo vykdymu ir opiausių bei dinamiškiausių saugumo problemų sprendimus.

Ateities perspektyvos ir politinės ambicijos

Pokalbiuose Izraelyje dominuoja vidaus politika, net jei saugumo vadovai teigia, kad jų darbas beveik baigtas. „Kariniu požiūriu Gazoje nebėra ką veikti“, – sakė Yoavas Gallantas Gazoje vis dar laikomų įkaitų artimiesiems likus kelioms valandoms iki jam paliekant gynybos ministro postą. Dabar politikai turi žengti kitą žingsnį ir parsivežti namo 101 įkaitą.

Kaip ir D. Trumpui Jungtinėse Valstijose, Netanyahu taip pat gali būti naudingas tyrimas, aiškina politikos strategas Nadavas Shtrauchleris, glaudžiai bendradarbiaujantis su ministru pirmininku. „Jis paėmė tą citriną ir pristatė kaip limonadą“, – sakė jis. Netanyahu bazėje tyrimai yra įžūlaus ir atrankinio persekiojimo pavyzdžiai. Jo nuomone, virtinė kaltinimų premjerui yra „galimybė“ pavaizduoti save kaip raganų medžioklės auką. „Štai kaip jis tai mato“.

Ministro Pirmininko biuras iš esmės teigia, kad tai yra Netanyahu prieš giliąją valstybę. Pranešama, kad B. Netanyahu per ministrų kabineto posėdį pareiškė, kad „gaviklių operacija ir („Hezbollah“ lyderio Hassano) Nasrallah likvidavimas buvo pradėtas nepaisant aukšto rango saugumo pareigūnų ir už tai atsakingo politinio personalo pasipriešinimo“.

Melas apie gaviklio ataką Izraelyje jau įgijo kultinį statusą, primenantį laikus, kai Mossad rengė drąsias operacijas visame pasaulyje. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, Netanyahu nori toliau eliminuoti savo politinius varžovus, įskaitant Roneną Barą, Izraelio saugumo agentūros vadovą (taip pat žinomą kaip Shin Bet) ir generalinį prokurorą Gali Baharav Miara. 

Tai Baharavas Miara, kuris kelia rimčiausią grėsmę Netanyahu. Izraelio lyderis jau daugelį metų susiduria su trimis kriminaliniais tyrimais, iš kurių rimčiausias kaltina jį suteikus draugui iki 1 milijardo šekelių (apie 280 mln. JAV dolerių) vertės reguliavimo naudą, siekdamas sulaukti teigiamo žiniasklaidos dėmesio. Netanyahu atmetė bet kokį kaltės neigimą.

Remiantis pranešimais Izraelio žiniasklaidoje, jo biuras gali išplukdyti bandomąjį balioną Baharavo Miaros atleidimui. Pranešimas apie sekmadienį vykusį ministrų kabineto posėdį pateko į spaudą, kuriame ministras apie generalinę prokurorę sakė: „Yra tik vienas atsakymas: atleisti ją iš darbo“.

Po Gallanto atleidimo Netanyahu biuras teigė, kad pranešimai, kad jis planavo atleisti daugiau žmonių iš saugumo aparato, „yra melagingi ir kuriais siekiama pasėti nesantaiką ir susiskaldymą“.

Apibendrinant galima pasakyti, kad Izraelio politinis kraštovaizdis išlieka sudėtingas ir dinamiškas, nes Netanyahu siekia valdyti tiek vidaus spaudimą, tiek dabartinių krizių keliamus iššūkius.