Voestalpine: 1,5 milijardo eurų klimato apsaugai – pramonė budri!

Voestalpine: 1,5 milijardo eurų klimato apsaugai – pramonė budri!

2025 metų spalio 31 dieną „Voestalpine“ paskelbė investuosianti 1,5 mlrd. eurų į savo gamybos proceso dekarbonizavimą. Šios didžiulės investicijos yra dalis visapusės strategijos, kuria siekiama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą plieno sektoriuje, kuris laikomas vienu didžiausių išmetėjų pramonėje. Tačiau įmonių atstovai, įskaitant „Voestalpine“, „Amag“, „Lenzing“ ir „Wienerberger“ valdybas, perspėja, kad ES aplinkosaugos politika gali kelti pavojų kai kurioms iš šių investicijų. Visų pirma, diskusijų centre yra prekyba apyvartiniais taršos leidimais, kai įmonės perka sertifikatus ir turi mokėti už CO₂ toną.

Nemokami sertifikatai daug energijos vartojančioms įmonėms baigiasi 2026 m., o tai gali sukelti iki dviejų milijardų eurų naštą pramonei. Todėl ekonomikos ministras Wolfgangas Hattmannsdorferis paragino šiuos sertifikatus pratęsti ES lygiu, siekiant užtikrinti šalies pramonės konkurencingumą ir apsaugoti darbo vietas šiose sektorių vertės grandinėse. Turėdama apie 49 000 darbuotojų, iš kurių daugiau nei 23 000 dirba Austrijoje, „Voestalpine“ yra reikšmingas šalies pramonės veikėjas.

ES politikos keliami iššūkiai

Susirūpinimą dėl būsimo konkurencingumo didina didelis pigaus plieno gamintojų Azijoje daromas kainų spaudimas. „Voestalpine“ darbo tarybos vadovas Manfredas Hippoldas pabrėžia būtinybę užsitikrinti darbo vietas. Manoma, kad būtina skubiai pritaikyti ES politiką prie realybės technologijų, elektros ir vandenilio kainų atžvilgiu.

Austrija taip pat siekia ambicingo klimato tikslo iki 2040 m., o tai dešimčia metų lenkia ES tikslą iki 2050 m. Šie reikalavimai turi įtakos ne tik plieno pramonei, bet ir kitiems daug energijos vartojantiems sektoriams. Vokietijoje, kur pramonė 2021 m. išmetė maždaug 24 % šiltnamio efektą sukeliančių dujų, geležies ir plieno pramonė yra viena didžiausių teršalų. Pakeistas Klimato apsaugos įstatymas siekia iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą iki 118 mln. tonų, o tai yra trečdaliu mažiau nei 2021 m.

Dekarbonizacijos priemonės

Norint pasiekti šiuos ambicingus tikslus, tiek Vokietijoje, tiek Austrijoje būtinos esminės gamybos procesų transformacijos. Federalinė vyriausybė remiasi rinkos priemonėmis, tokiomis kaip CO2 kainodara ir Degalų emisijos prekybos įstatymas (BEHG). Kaip praneša Federalinė ekonomikos reikalų ir klimato apsaugos ministerija, finansavimo programos, kuriomis, be kita ko, remia vandenilio naudojimą pramonėje, yra skirtos padėti pasiekti išmetamų teršalų tikslus ir kartu sukurti patikimą pagrindą investicijoms.

Be to, Klimato apsaugos neatidėliotinoje programoje kuriama klimato apsaugos sutarčių finansavimo programa, skirta veiklos sąnaudoms remti ir planavimo saugumui sukurti. Taip pat siekiama sukurti ekologiškas pirmaujančias rinkas, kad padidėtų aplinkai nekenksmingų produktų paklausa. Šiame kontekste Europos žaliasis kursas laikomas pagrindine iniciatyva, kuria siekiama sukurti nuoseklią bendrą klimatui palankios ir konkurencingos pramonės sistemą Europos lygmeniu.

Šie pokyčiai parodo, kokios svarbios dekarbonizacijos priemonės yra mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą pramonėje ir kokią didelę įtaką Europos politika šioje srityje daro įmonių ekonominėms perspektyvoms.