Rusijos dronų atakos: vizuali Ukrainos karo įvykių apžvalga
Rusijos bepiločių orlaivių smūgiai gerokai pakeičia Ukrainos karo eigą. Sužinokite, kaip ši taktika sukelia karybos revoliuciją ir daro įtaką civiliams.

Rusijos dronų atakos: vizuali Ukrainos karo įvykių apžvalga
Rusijos karinei mašinai žengiant į priekį Rytų Ukrainoje, puolimas vyksta toli už fronto linijų. Rusija didina naktines bepiločių orlaivių atakas prieš Ukrainos miestus ir civilinę infrastruktūrą. Sparčiai didėjant šių ginklų gamybai, intensyvėja ir atakos.
Rusijos strategija
Daugelis dislokuotų bepiločių orlaivių nėra itin greiti ar modernūs, tačiau jų žema kaina leidžia Kremliui per vieną naktį paleisti per 700 bepiločių orlaivių. Šios strategijos tikslas – persunkti Ukrainos oro gynybą ir palaužti civilių moralę, sakė ekspertai.
Po to, kai Rusija įsigijo Irano Shahed atakos bepiločių orlaivių projektus, ji pastatė didelę gamyklą, kuri pagamintų tūkstančius ginklų per mėnesį. Šios besivystančios taktikos verčia Ukrainą atsikirsti brangesne amunicija ir naujais sprendimais, nes pigesni gynybos metodai tampa vis neveiksmingesni.
Dronų technologijų plėtra
Spartus bepiločių atakų augimas rodo, kad karas vis labiau priklauso nuo nepilotuojamų autonominių transporto priemonių. Ir Ukraina, ir Rusija pagerino savo bepiločių orlaivių pajėgumus, kad kompensuotų oro pajėgų trūkumus – ši tendencija galioja ne visoms Vakarų valstybėms. Tačiau ekspertai mano, kad JAV ir jos Europos NATO partneriai aktyviai stengiasi pagerinti bepiločių orlaivių ir bepiločių orlaivių operacijas, kad išlaikytų pranašumą būsimuose konfliktuose.
„Tikėtina, kad NATO naudos dideliu mastu bepiločius orlaivius. Tačiau ne tokiu mastu kaip Rusija ir Ukraina, nes turime didžiules oro pajėgas, į kurias investavome ir kurios gali greitai tiekti daug galios, bet kaip to papildymą“, – CNN sakė Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto (RUSI) mokslinis bendradarbis Robertas Tollastas.
Poveikis civiliams
Nuolatinė bepiločių orlaivių atakų grėsmė gąsdina daugelį civilių. Bohdana Zhupanyna iš Kijevo buvo labai nėščia, kai jos šeimos butą liepos mėnesį sunaikino Rusijos bepiločio lėktuvo ataka. „Stengiuosi nusiraminti, nes toks stresas devintą nėštumo savaitę yra labai pavojingas“, – sakė Županyna, dabar pagimdžiusi sveiką vaiką. „Šiame prakeiktame kare aš daug praradau. Mano tėvą nužudė rusai, mano butą sugriovė rusai, o mamos vos nenužudė rusai.
Kadangi Rusija naudoja tolimojo nuotolio bepiločius orlaivius, kad atakuotų Ukrainos miestus, esančius šimtus kilometrų už fronto linijos, civiliai miestuose netoli Rusijos kontroliuojamų teritorijų kasdien praneša apie FPV bepiločių orlaivių atakas. Chersono regiono gyventojai pranešė, kad „joks taikinys nėra saugus“, nes yra pranešimų apie FPV dronų atakas prieš pėsčiuosius, automobilius, autobusus ir net greitosios pagalbos automobilius.
Atakų efektyvumas
Rusijos valdžia ne kartą neigė taikėsi į civilius, nepaisant daugybės priešingų įrodymų. Dronų, pasiekusių savo tikslus, pataikymo rodiklis nuo balandžio padvigubėjo ir dabar yra beveik 20%. Tačiau, pasak CSIS duomenų eksperto Yasiro Atalano, nesvarbu, ar vienas Shahedas pataikė į taikinį. Labai svarbu yra bendras šio teroristinio ginklo poveikis civiliams gyventojams ir padidina oro gynybos spaudimą.
„Rusijos taktika yra skirta palaikyti nuolatinį spaudimą“, – CNN sakė Atalanas. „Jų strategija vis labiau orientuota į tokio tipo nusidėvėjimą. Ukraina taip pat kovoja su FPV bepiločiais orlaiviais priešakinėse linijose ir tolimojo nuotolio bepiločiais orlaiviais atakavo infrastruktūrą ir ginklų objektus Rusijoje.
Varžybos dėl technologinio pranašumo
"Bet kokiai technologinei plėtrai abi pusės jau ieško atsakomųjų priemonių. Inovacijų ciklas toks greitas, kad per dvi-tris savaites jau matome priešingą prisitaikymą prie technologinio proveržio", - sakė Vašingtone įsikūrusio tyrimų centro Karo studijų instituto Rusijos analitikė Kateryna Stepanenko.
Šiuo metu tiek Ukraina, tiek Rusija kuria dirbtinio intelekto valdomus bepiločius orlaivius, kurie gali patys priimti sprendimus kovoje, taip pat bepiločius gaudykles, kurie galėtų būti naudojami kaip pigesnis būdas apsisaugoti nuo oro atakų, teigia ISW.
„Yra daug pranešimų, kad ukrainiečiai bando kai kuriuos iš šių bepiločių orlaivių, bet mes dar nematėme, kad jie būtų naudojami plačiu mastu“, – sakė Stepanenko. „Perėmėjų bepiločių orlaivių kūrimas padidintų Ukrainos pajėgumus ir padėtų Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms išsaugoti dalį oro gynybos raketų raketų atakoms.
Apibendrinant galima teigti, kad situacija Ukrainoje rodo, kaip keičiasi karas ir tobulėja technologijos, nes abi pusės varžosi dėl pranašumo greitai besikeičiančiame konflikte.