Advokatų išteisinimas: neteisėta prieiga prie duomenų ar sistemos klaida?

Advokatų išteisinimas: neteisėta prieiga prie duomenų ar sistemos klaida?

27 metų advokatas, anksčiau dirbęs teisininku Vienos apygardos teisme baudžiamuosiuose reikaluose, Vienoje buvo teisiamas dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Buvo pareikštas įtarimas, kad po to, kai buvo perduotas Valstybiniam civiliniam teismui, jis turėjo neteisėtą prieigą prie asmeninės informacijos iš teisingumo sistemos. Nepaisant šio kaltinimo rimtumo, kaltinamasis neseniai buvo išteisintas. Tai praneša vienna.at.

Prokuroras bylą apibūdino kaip neįprastą ir pabrėžė svarbų teisininkų stažuotojų vaidmenį teisminėse operacijose. Esminis proceso momentas buvo tai, kad buvęs stažuotojas ir toliau turėjo prieigos prie elektroninių bylų teises net ir pakeitęs darbo vietą. Šią neteisėtą prieigą pastebėjo patyręs baudžiamųjų bylų teisėjas, kuris vėliau apie tai pranešė Aukštesniajam apygardos teismui (OLG).

Proceso eiga

Teisminio nagrinėjimo metu teisiamasis ruošėsi egzaminui tapti teisėju. Jo gynėjas advokatas Otto Dietrich pabrėžė, kad jo klientas neveikė siekdamas pakenkti ir nežinojo apie jokią kaltę. Prisiekusieji nustatė, kad nebuvo įrodytas piktnaudžiavimas valdžia, todėl buvo greitai išteisintas. Teisėjai netikėjo, kad advokatas nežinojo, kad prie bylų susipažino be leidimo.

Kaltinamasis 2023 m. pradžioje dirbo teisės praktikantu pas baudžiamąjį teisėją ir paaiškino, kad tiesiog norėjo pasimokyti ir neieškojo bylos turinio. Teisėja pakartojo, kad nei ji, nei kiti teisėjai nežinojo, kad pasibaigus stažuotei vis dar galima susipažinti su bylomis. Dietrichas pabrėžė, kad tai buvo „sistemos klaida“.

Teisinės pasekmės

Teisiniam bylos vertinimui svarbu atsižvelgti į piktnaudžiavimo tarnyba reikalavimus, išdėstytus, pavyzdžiui, 2011 m. spalio 6 d. OGH nutarime. Šiame nuosprendyje nustatyta, kad už nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, kuri reikalauja sąmoningo valdžios nepaisymo, lemiama ir veikėjo tyčia. Jei duomenys yra prieinami bendrai arba su atitinkamo asmens sutikimu, nėra piktnaudžiavimo valdžia. Tai gali turėti įtakos ir šioje byloje, nes kaltinamasis teigia neturėjęs žalingų ketinimų.

Šiuo metu žiuri senato sprendimas nėra teisiškai privalomas. Prokuroras dar nepaskelbė pareiškimo, o apeliacijai dar reikia Vyriausiosios prokuratūros (OStA) pritarimo.